kalvarijà [pagal Jeruzalės Kalvarijos (↗ Golgotos) kalvos pavadinimą]: 1. katalikų šventoji vieta — kryžiaus kelio stotis su koplyčia, įrengiama ppr. kalvotoje vietoje; 2*. sunkus gyvenimas ar darbas, kančia.
|
||||
kalvarijà [pagal Jeruzalės Kalvarijos (↗ Golgotos) kalvos pavadinimą]: 1. katalikų šventoji vieta — kryžiaus kelio stotis su koplyčia, įrengiama ppr. kalvotoje vietoje; 2*. sunkus gyvenimas ar darbas, kančia. kalvilis [pagal Prancūzijos vietovės (Calville) pavadinimą], vasarinė obels veislė. kalvinai, kalvinizmo išpažinėjai. kalvinistai ↗ kalvinai. kalvinizmas, protestantizmo srovė; pradininkas J. Kalvinas (Calvin; 1509—64). kalýmas [< tiurkų k.], Eurazijos tiurkų ir mongolų tautose — išpirka už nuotaką; buvo mokama pinigais, gyvuliais arba atidirbama. kamaldùliai, katalikų vienuolių ordinas, benediktinų ordino šaka; susikūrė apie 1012 Italijoje, Kampo Maldolyje, vėliau pavadintame Kamaldoliu (Camaldoli). kamambèras [pagal Prancūzijos vietovės Kamambero (Camembert) pavadinimą], apipelėjęs minkštas rauginto karvės pieno sūris; turi švelnų skonį ir pievagrybių kvapą. kamãrės [gr. kamares], sen. graikų (apie 1800 pr. m. e.) plonasienės keraminės vazos, rastos Kretoje, Kamarės grotoje. kamarilė [isp. camarilla < camara — karaliaus rūmai], Ispanijoje — Ferdinando VII (XIX a.) ir vėlesnių karalių privilegijuotų dvariškių grupė; klika. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai