K | Terminai.lt - Part 140

Konstalinas

konstalinas, naftos perdirbimo produktas; tepalas.

Konstanta

konstánta [pranc. constante], pastovusis dydis; išraiška, konkrečioje formulėje išlaikanti tą pačią apibrėžtą reikšmę.

konstantànas [lot. constans (kilm. constantis) — pastovus, tvirtas], vario ir nikelio (jo apie 40%) lydinys su trupučiu (1—2%) mangano arba geležies; vart. matavimo prietaisų termoelementams ir varžynams.

Konstatacija

konstatãcija [pranc. constatation < lot. constat — yra žinoma], fakto, ko nors neabejotino nustatymas.

Konstatuoti

konstatúoti [pranc. constater], nustatyti, teigti ką nors neabejotina, esama, tikra.

Konsteblis

konstèblis [angl. constable < sen. pranc. conestable < lot. comes stabuli — arklidės viršininkas]: 1. feodalinės Anglijos karaliaus rūmų pareigūnas; rūpinosi kariuomene arba jai vadovavo; 2. Anglijoje (XIII a. pab.—XIX a. vid.) — garbės pareigūnas; rūpinosi viešosios tvarkos palaikymu; 3. D. Britanijoje — tvirtovės arba rūmų komendantas; 4. D. Britanijoje ir JAV — žemiausias policininkų laipsnis.

Konsteliacija

konsteliãcija [lot. constellatio — žvaigždžių padėtis]: 1. ↗ konfigūracija (3); 2. kurio nors dalyko, reikalo padėtis; susiklosčiusios aplinkybės.

Konstitucija

konstitùcija [lot. constitutio — nustatymas]: 1. pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies polit., teis. ir ek. sistemos pagrindus; 2. žmogaus arba gyvūno kūno sudėjimas.

Konstitucinis

konstitùcinis, pagrįstas ↗ konstitucija (1), susijęs su ja.

Konstitucionalizmas

konstitucionalizmas [pranc. constitutionnalisme]: 1. politikos ir valst. teisės mokslo burž. srovė, laikanti konstitucinę monarchiją geriausia valst. valdymo sistema; 2. polit. sistema, pagrįsta rašytine konstitucija, konstituciniais valdymo metodais; 3. psichol. teorija, teigianti individo temperamento, charakterio, individualumo priklausomybę nuo jo kūno sudėjimo ypatybių.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z