K | Terminai.lt - Part 141

Konstriktorius

konstriktorius [lot. constricto — sutraukiu], anat. sutraukiamasis raumuo; uždaro natūralias kūno angas.

konstrùkcij‖a [lot. constructio — sustatymas, sandara], ko nors sudėtinė dalis: 1. statinio kolona, santvara arba sudėtinių dalių grupė, kuriai būdinga tam tikra apibrėžta paskirtis (laikančiosios ~os), vienoda medžiaga (gelžbetoninės ~os), toks pat gaminimo būdas (monolitinės ~os); 2. mašinos, įrenginio, mechanizmo, detalės sandara; 3. lingv. sintaksinis vienetas, turintis būdingų morfologinių, sintaksinių ir semantinių ypatybių; pvz., absoliutinė, nominatyvinė, ergatyvinė Δ.

Konstruktorius

konstrùktorius [lot. constructor — statytojas]: 1. asmuo, konstruojantis įrenginius (mašinas, prietaisus, pastatus) arba jų dalis; 2. vaikų žaislas — rinkinys dalių, detalių, iš kurių galima sumontuoti, sudėti įv. figūras, mašinas, statinius.

Konstruktyvizmas

konstruktyvizm‖as [↗ konstruktyvus]: 1. XX a. 3 dešimtmečio rusų architektūros, dailės ir literatūros srovė; ~o architektūrai būdinga racionalumas, technicizmas, funkcinis tikslingumas, dailei — geometrinės abstrakčios formos, erdvinių metalo, stiklo plastikų kompozicijų, patogių baldų ir kitų buities reikmenų kūrimas, projektavimas, literatūrai — agitaciniai montažiniai, lakoniško reklaminio stiliaus kūriniai; 2. matematinės filosofijos kryptis, aiškinanti konstruktyviuosius objektus ir nepripažįstanti aktualiosios begalybės.

Konstruktyvus

konstruktyvùs [lot. constructivus — reikalingas pastatymui]: 1. efektyviai sukuriamas; 2*. toks, kuriuo galima remtis, turintis pagrindą.

Konstruoti

konstrúoti [lot. construere — statyti, kurti], kurti ko nors konstrukciją, pvz., prietaiso, mašinos, statinio, daryti apskaičiavimus, brėžinius.

Konsulas

kònsulas [lot. consul]: 1. sen. Romoje respublikos laikais — dviejų 1 metams renkamų aukščiausiųjų pareigūnų titulas; imperijos laikais — garbės pareigūnų vardas; 2. Prancūzijoje — konsulato laikotarpio valst. valdžios aukščiausias pareigūnas; 3. valstybės pareigūnas, pasiųstas į kt. valstybę pirmajai nuolat atstovauti ir jos bei jos organizacijų ir piliečių teis. ir ek. interesų ginti.

Konsulatas

konsulãtas [lot. consulatus]: 1. vienos valstybės įstaiga kt. valstybės teritorijoje konsuliniams santykiams palaikyti; 2. sen. Romoje ir 1799—1804 Prancūzijoje — konsulų valdymo laikotarpis; 3. konsulo vardas ir pareigos.

Konsultacija

konsultãcija [lot. consultatio — pasitarimas]: 1. žinovo, specialisto patarimas, mokytojų, dėstytojų pagalba moksleiviams ir studentams (rengiantis egzaminams, gamybinei praktikai, kursinių ar diplominių darbų gynimui); 2. specialistų pasitarimas kuriuo nors klausimu; 3. įstaiga, duodanti žinovų, specialistų patarimus, pvz., juridinė Δ.

Konsultantas

konsultántas [lot. consultans (kilm. consultantis) — apsvarstantis, apmąstantis], kurios nors srities specialistas, duodantis patarimus savo specialybės klausimais.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z