Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Konsultuoti

konsultúoti(s) [lot. consultare — apsvarstyti; klausti patarimo], duoti patarimus (klausti patarimo), konsultacijas.

Konsumentai

konsumeñt‖ai [lot. consumens (kilm. consumentis) —sunaudojantis, suvartojantis], visi gyvūnai (žolėdžiai, plėšrieji, parazitai, kaprofagai, nekrofagai), kurie tiesiogiai arba netiesiogiai (II eilės Δ, mintantys žolėdžiais ~ais) minta augalų pagamintomis org. medžiagomis.

Konsumentas

konsumeñtas [lot. consumens (kilm. consumentis — sunaudojantis, suvartojantis], vartotojas; žmogus, perkantis prekę vartoti (ne parduoti).

Kontaginis

kontãgin‖is [↗ kontagiumas], užkrečiamasis, ~ės ligos.

Kontagiumas

kontãgiumas [lot. contagium — užkrėtimas], psn. užkratas — užkrečiamosios ligos sukėlėjas.

Kontaktas

kontãktas [lot. contactus — palytėjimas], sąlytis: 1. laidžių el. grandinės dalių sąlytis, leidžiantis el. srovei tekėti iš vieno laidininko į kitą; detalė, įtaisas el. grandinės dalims sujungti; 2. geol. įv. kilmės uolienų sąlyčio paviršius arba zona; 3*. žmonių sąlytis; santykių palaikymo, bendravimo, tarpusavio supratimo atvejai.

Kontaktinis

kontãktinis, susijęs su kontaktu, turintis sąlytį, susiliečiantis; kuris veikia liesdamasis, atsiranda dėl sąlyčio.

Kontaktorius

kontãktorius [↗ kontaktas], elektromechaninis aparatas srovės grandinėms dažnai įjungti, išjungti ir perjungti.

Kontaktuoti

kontaktúoti, turėti sąlytį, kontaktą (kontaktų) su kuo nors.

Kontaminacija

kontaminãcija [lot. contaminatio — susilietimas, apsiliejimas]: 1. skirtingų dalykų, veiksnių sumaišymas, sujungimas į naują visumą; 2. lit. kūrinio įv. redakcijų tekstų sujungimas į vieną arba kitų tekstų fragmentų įkėlimas į pirminį tekstą; 3. lingv. naujo tarpinio kalbos vieneto susidarymas, kryžiuojantis dviem artimiems kalbos vienetams, pvz., liet. „žabagaras” iš „žabas” ir „žagaras”.