|
-> kontéineris [angl. container < contain — talpinti]: 1. rezervuaras, bakas; 2. tam tikra standartinė tara (dažn. dėžė) prekėms ar kt. kroviniams gabenti, pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti; 3. branduolinėje technikoje — įtaisas radioaktyviosioms medžiagoms laikyti ir transportuoti.
kontèkstas [lot. contextus — surištas]: 1. prasmės išbaigta teksto ištrauka, leidžianti tiksliai suprasti į ją įeinančio žodžio, posakio ar sakinio reikšmę; 2*. kokio nors fakto, įvykio, reiškinio aplinkybės, sąlygos, aplinka.
kontenpliãcija [lot. contemplatio — (įsi)žiūrėjimas]: 1. didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas; 2. misticizme — aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija; pasyvus tikrovės suvokimas.
kontenpliatyvùs: 1. linkęs į kontempliaciją, apmąstymus, sutelkiantis dėmesį į savo vidaus pasaulį; 2. pasyviai stebintis, apmąstantis tikrovę.
-> kontinentalùs [pranc. continental], žemyninis — esantis žemyne, būdingas žemynui, pvz., Δ klimatas.
kontineñtas [lot. continens (kilm. continentis)], žemynas.
kontineñtinis [↗ kontinentas], žemyninis.
kontingeñtas [lot. contingens (kilm. contingentis) — atitenkantis]: 1. žmonių, sudarančių vienalytę kokiu nors atžvilgiu grupę ar kolektyvą, visuma; 2. kuriam nors tikslui nustatytas, apribotas žmonių skaičius, pvz., priimamų į aukštąją mokyklą studentų Δ; 3. kokių nors eksportuojamų ar importuojamų prekių norma.
kontingentizmas [lot. contingens (kilm. contingentis) — atsitinkantis], filos. pažiūra, atsitiktinumą laikanti visiška būtinumo priešybe; juo grindžiamas žmogaus gyvenimo baigtinumas, laisvės ir kūrybos galimybė.
-> kontingentúotas [↗ kontingentas], turintis nustatytas ribas, sąlygas.
|
|
Naujausi komentarai