kontraheñtas [lot. contrahens (kilm. contrahentis) — susitariantis], sutarties šalis.
|
||||
kontraheñtas [lot. contrahens (kilm. contrahentis) — susitariantis], sutarties šalis. kontrahúoti [lot. contrahere], lingv. sutraukti, sutrumpinti. kontraindikãcija [↗ kontra… + ↗ indikacija], med. aplinkybė, dėl kurios yra žalinga arba negalima vartoti kokio nors gydymo metodo, vaisto. kontraindikúojamas, negalimas dėl kontraindikacijos. kontrãkcija [lot. contractio — sutraukimas], susispaudimas, su(si)traukimas: 1. planetų, žvaigždžių traukimasis, matmenų mažėjimas; 2. dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą, pvz., liet. „nėra” iš „neyra”; dažnai vartojamų žodžių sutrumpinimas, išmetant garsus ar skiemenis, pvz., liet. tarmėse „žėk” iš „žiūrėk”. kontraktãcija, kontrakto (sutarties) sudarymas. kontraktántas, kontrakto šalis. kontrãktas [lot. contractus], sutartis, nustatanti sutarties šalių teises ir pareigas ir jų vykdymo terminus. kontraktúoti, sudaryti kontraktą, pvz., paruošų, tiekimo. kontraktūrà [lot. contractura — sutraukimas], med.: 1. ilgalaikis minkštųjų audinių susitraukimas; 2. sąnario judesių amplitudės sumažėjimas dėl minkštųjų audinių arba nervų pakitimų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai