Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kontrahentas

kontraheñtas [lot. contrahens (kilm. contrahentis) — susitariantis], sutarties šalis.

Kontrahuoti

kontrahúoti [lot. contrahere], lingv. sutraukti, sutrumpinti.

Kontraindikacija

kontraindikãcija [↗ kontra… + ↗ indikacija], med. aplinkybė, dėl kurios yra žalinga arba negalima vartoti kokio nors gydymo metodo, vaisto.

Kontraindikuojamas

kontraindikúojamas, negalimas dėl kontraindikacijos.

Kontrakcija

kontrãkcija [lot. contractio — sutraukimas], susispaudimas, su(si)traukimas: 1. planetų, žvaigždžių traukimasis, matmenų mažėjimas; 2. dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą, pvz., liet. „nėra” iš „neyra”; dažnai vartojamų žodžių sutrumpinimas, išmetant garsus ar skiemenis, pvz., liet. tarmėse „žėk” iš „žiūrėk”.

Kontraktacija

kontraktãcija, kontrakto (sutarties) sudarymas.

Kontraktantas

kontraktántas, kontrakto šalis.

Kontraktas

kontrãktas [lot. contractus], sutartis, nustatanti sutarties šalių teises ir pareigas ir jų vykdymo terminus.

Kontraktuoti

kontraktúoti, sudaryti kontraktą, pvz., paruošų, tiekimo.

Kontraktūra

kontraktūrà [lot. contractura — sutraukimas], med.: 1. ilgalaikis minkštųjų audinių susitraukimas; 2. sąnario judesių amplitudės sumažėjimas dėl minkštųjų audinių arba nervų pakitimų.