kòntūras [pranc. contour]: 1. apybrėža — linija, apibrėžianti daikto siluetą, skirianti vieną plokštumą nuo kitos; 2. linijinis daikto vaizdas plokštumoje; 3. fiz. uždara laidininkų grandinė, pvz., virpesių Δ (el. grandinė iš induktyvumo ritės ir kondensatoriaus, kurioje galimi el. virpesiai).
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 14 |  Nėra komentarų | kontùzija [lot. contusio — sumušimas], uždaras, nepažeidžiantis odos vientisumo, sumušimas. konuliãrijos [gr. kōnos — kūgis + laros — gražus], iškastiniai bestuburiai Conulata; gyveno nuo ankstyvojo kambro iki ankstyvojo triaso periodo. kònungas [sen. norv. konungr], ankstyvųjų vid. amžių skandinavų gimininės diduomenės karo vadas, vėliau — karalius. konurbãcija [↗ kon… + lot. urbs — miestas], grupė susijungusių miestų, ppr. neturinti vieno dominuojančio branduolio. konvãlija [lot. convallis — kalnų slėnys, dauba], pakalnutė — daugiametė žolė Convallaria; nuodingas, vaistinis, dekoratyvinis augalas. konvèjeris [angl. conveyer < convey — pervežti, perduoti]: 1. nenutrūkstamai arba periodiškai veikiantis transportavimo įrenginys, perkeliantis iš vienos darbo vietos į kitą apdirbamą medžiagą, surenkamą mašiną, prietaisą; 2. krovinius perkeliantis įrenginys; turi judančią metalinę, guminę ar kt. lanksčią trauklę arba grandinę su kabančiais kaušais. konvejerizúoti, įtaisyti konvejerius, panaudoti konvejerių sistemą. konvèkcija [lot. convectio — suvežimas, sunešimas]: 1. šilumos perdavimas aplinkoje, susijęs su aplinkos (skysčio, dujų ar birios medžiagos) dalelių judėjimu; 2. vertikalus (aukštyneigis ir žemyneigis) oro masių judėjimas, atsirandantis dėl temperatūrų skirtumo. konvèktorius, centr. šildymo sistemos vietinis šildymo prietaisas, perduodantis šilumą šildomai patalpai konvekcijos būdu. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai