kooperãtininkas: 1. kooperacijos darbuotojas; 2. kooperatyvo narys.
|
||||
|
kooperãtinis ↗ kooperacinis. kooperãtinti ↗ kooperuoti (1). kooperatỹvas [lot. cooperativus — bendradarbiaujantis], kooperacijos įmonė, organizacija. kooperúoti [lot. cooperari — bendradarbiauti]: 1. jungti, vienyti kooperacijos pagrindais; 2. bendradarbiauti, daryti ką bendromis jėgomis. kooptãcija [lot. cooptatio — papildomas išrinkimas], renkamojo kolegialaus organo papildymas naujais nariais to organo narių nutarimu, be papildomų rinkimų. kooptúoti [lot. cooptare], įtraukti naują narį į kolegialų organą be rinkimų. koordinãcija [↗ ko… + lot. ordinatio — sutvarkymas], veiksmų, sąvokų, organų (su)derinimas, suderintas veiksmas; ppr. vieno lygmens, objektų sąsaja, tvarka. koordinãtės [↗ ko… + lot. ordinatus — sutvarkytas]: 1. mat. skaičiai, nusakantys taško padėtį plokštumoje arba erdvėje, pvz., stačiakampės Dekarto Δ; 2. kurio nors Žemės ar kitos planetos paviršiaus taško ilguma ir platuma; 3. kampai, nustatantys dangaus šviesulių ir sutartinių taškų padėtį dangaus sferoje (astronominės Δ).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Matematikos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 13 |  Nėra komentarų | koordinatogrãfas [↗ koordinatės + ↗ …grafas], prietaisas taškams žymėti sudaromame žemėlapyje arba plane pagal stačiakampes ar polines tų taškų koordinates. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai