kòrda [pranc. corde — virvė, raištis]: 1. ilga virvė, kuria pririšti per treniruotes ratu varinėjami ristūnai ir jojamieji žirgai; 2. speciali stipri virvė, kuria pririšti automobilių ir lėktuvų modeliai leidžiami suktis ratu.
|
||||
kòrda [pranc. corde — virvė, raištis]: 1. ilga virvė, kuria pririšti per treniruotes ratu varinėjami ristūnai ir jojamieji žirgai; 2. speciali stipri virvė, kuria pririšti automobilių ir lėktuvų modeliai leidžiami suktis ratu. kordait‖ai [pagal čekų botaniko A. Cordos pavardę], iškastiniai augalai Cordaitales; klestėjo karbone ir perme; ~ų likučiai — akmens anglių komponentai. kòrdakas [gr. kordax (kilm. kordakos)], sen. graikų šokis, šoktas vyrų per komedijų vaidinimus: greito tempo, staigių judesių. kòrdaksas ↗ kordakas. kòrdas [pranc. corde — virvė, raištis]: 1. stiprūs sukti medvilninio ar cheminio pluošto siūlai; vart. gumuotiems audiniams gaminti; 2. vilnonis audinys su išilginiais arba skersiniais rumbeliais; 3. techn. audinys, kurį sudaro kordinių siūlų metmenys, sujungti retais ir silpnais ataudais; vart. pneumatinėms padangoms gaminti. kordebalètas [pranc. corps de ballet], baleto artistai — masinių ir grupinių šokių šokėjai. kordegárdija [pranc. corps de garde], pastatas, priklausantis rūmų ansambliui, ppr. stovintis prie svarbiausių vartų — kar. sargybos būstinė; patalpa suimtiesiems laikyti. kordeljèrai [pranc. cordeliers < corde — virvė; buvo susijuosę sumazgyta virve]: 1. katalikų vienuolių pranciškonų ordino šaka; 2. Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikotarpio polit. klubas (partija); Δ posėdžiaudavo pranciškonų kordeljerų vienuolyne. kordiaminas [lot. cor (kilm. cordis) — širdis], vaistas, vart. asfiksijos, kolapso, šoko atvejais. kordieritas [pagal pranc. geologo P. Kordjė (Cordier) pavardę], mineralas silikatas; skaidrus Δ — pusbrangis akmuo. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai