K | Terminai.lt - Part 159

Koregentas

koregeñtas [pranc. corégent — bendrai valdantis], vienas iš bendrai valdančių asmenų, koregencijos dalyvis.

Koreguoti

koregúoti [lot. corrigere], taisyti, tikslinti.

Korekcija

korèkcija [lot. correctio], pataisymas, patikslinimas, reguliavimas.

Koreksas

korèksas [Correx (prekybinis pavadinimas)], plastikinė juosta, tokių pat matmenų kaip filmas, su iškilimais vietoj perforacijos; suvyniota kartu su filmu, neleidžia emulsijai sulipti ryškinant.

Korektiškas

korèktiškas, mandagus, taktiškas, pagarbus, padorus, nepriekaištingas.

korèktorius [lot. corrector — pataisytojas]: 1. asmuo, kuris taiso spaustuvinio rinkinio klaidas; 2. el. matavimo prietaiso įtaisas rodyklei nustatyti ties nuline skalės padala; 3. įtaisas automatinės valdymo sistemos stabilumo atsargai, reguliavimo tikslumui palaikyti.

Korektūra

korektūrà [lot. correctura — ištaisymas, pagerinimas]: 1. spaustuvinio rinkinio tikrinimas ir klaidų taisymas; 2. rinkinio atspaudas klaidoms taisyti.

Korektyva

korektyvà [pranc. correctif < lot. correctio], pataisa, dalinis pakeitimas, patikslinimas.

Koreliacija

koreliãcija [lot. correlatio — santykiavimas], tarpusavio santykiai, ryšiai, priklausomybė: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — tikimybinė arba statistinė priklausomybė, neturinti griežto funkcinio ryšio; 2. biol. organizmo ląstelių, audinių, organų, sistemų sandaros ir funkcijų tarpusavio priklausomybė; 3. geol. įv. regionų Žemės plutos sluoksnių gretinimas, vienodo amžiaus sluoksnių nustatymas ir jų priskyrimas bendrosios stratigrafinės skalės padaliniams; 4. lingv. dviejų (arba kelių) kalbos elementų ar kategorijų santykis, pagrįstas bendromis ypatybėmis ir specifiniu skiriamuoju požymiu, pvz., Δ tarp dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių.

Koreliatai

koreliãtai, tarpusavyje santykiaujantys elementai, sąvokos; koreliacijos nariai.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z