|
-> kameralistika [vok. Kameralistik < lot. camera — rūmų iždas]: 1. specialus adm. ir ek. žinių disciplinų ciklas, kuris buvo dėstomas vid. amžiais Europos universitetuose; 2. Vokietijos XVII—XVIII a. kameralinio (rūmų, valstybės) ūkio tvarkymo administracinių ir ūkinių duomenų visuma.
kamerdineris [vok. Kammerdiener], pono namų (rūmų) tarnas; rūbininkas.
kamerfrelina [vok. Kammerfräulein], Rusijoje feodalizmo laikais — aukštųjų pareigūnų dukterų rūmų titulas, duodantis merginoms teisę būti priimamoms caro rūmuose; tą titulą turėjusi moteris.
kamerhèras [vok. Kammerherr], V. Europoje ir Rusijoje — rūmų tarno titulas (aukštesnis už kamerjunkerį); tą titulą turėjęs asmuo.
-> kamerin‖is: 1. susijęs su kamera; turintis kamerą; sudarytas iš kamerų; 2. skirtas nedidelei patalpai, nedideliam klausytojų ar žiūrovų skaičiui; parašyta nedideliam instrumentų arba balsų skaičiui, pvz., ~ė muzika.
kameristė [it. camerista < camera — kambarys], turtingos ponios tarnaitė.
kamerjùnkeris [vok. Kammerjunker], carinės Rusijos ir buvusios Vokietijos valdovų rūmų žemesnysis titulas.
kamerkolègija [vok. Kammerkoltegium]: 1. feodalizmo laikų įstaiga, tvarkiusi karaliaus pajamas; 2. Petro I įsteigta Rusijos įstaiga, iki 1802 tvarkiusi valstybės pajamas.
kamertònas [vok. Kammerton]: 1. nustatyto aukščio garsas, pagal kurį derinami muz. instrumentai; 2. muz. prietaisas; plieninė šakutė, išduodanti tikslų garsą a1.
|
|
Naujausi komentarai