kovaleñtinis [↗ ko… + lot. valentia — jėga], turintis bendrą valentinių elektronų porą; Δ ryšys — chem. ryšys tarp nemetalų atomų, kai jie turi bendrą valentinių elektronų porą (po vieną iš kiekvieno atomo).
|
||||
kovaleñtinis [↗ ko… + lot. valentia — jėga], turintis bendrą valentinių elektronų porą; Δ ryšys — chem. ryšys tarp nemetalų atomų, kai jie turi bendrą valentinių elektronų porą (po vieną iš kiekvieno atomo). kovãras [↗ ko(baltas) + angl. (in)var(iable) — nekintamas, pastovus], geležies lydinys su nikeliu (29%) ir kobaltu (18%); vart. elektrovakuuminėje ir puslaidininkių technikoje. kovariãcija [↗ ko… + ↗ variacija]: 1. mat. dviejų susijusių atsitiktinių dydžių tarpusavio skaitinė charakteristika; 2. biometrijoje — organizmo dviejų požymių priklausomas kintamumas (kintant vienam požymiui, kinta ir kitas). kovariántiškas [↗ kovariacija], kintantis pagal tam tikrą dėsnį, keičiant vieną koordinačių sistemą kita. koverkòtas [angl. covercoat], labai tankus vilnonis ar pusvilnonis (kartais medvilninis) diagonalinio pynimo audinys. krãalis ↗ kralis. kraba [ol. crabe], dešimtkojai vėžiai Brachyura; gyvena jūrose, gėluose vandenyse ir sausumoje; verslo objektas. krãbas [vok. Krabbe], archit. pumpuras — pumpuro (kai kada stilizuoto lapo) pavidalo dekoratyvinis gotikinės architektūros elementas (puošia kolonų kapitelius, bazes, kt. archit. elementų briaunas). krãchas [vok. Krach], visiškas sužlugimas, bankrotas. kraftceliuliòzė [vok. Kraft — jėga + ↗ celiuliozė], ilgaplaušė žematemperatūrio virimo medienos celiuliozė. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai