kamvolinis [vok. Kammvolle — šukuotinės vilnos], ntk. šukuotinių vilnų; šukuotvilnių.
|
||||
kamvolinis [vok. Kammvolle — šukuotinės vilnos], ntk. šukuotinių vilnų; šukuotvilnių. kanà1 [gr. kannē — nendrė], daugiametė dekoratyvinė žolė Canna; kilusi iš Indijos, P. ir Centr. Amerikos; pypytė. kanà2 [< afr.], antilopė Taurotragus oryx; gyvena Afrikoje. kanà3, skiemeninis jap. raštas, turintis 2 formas: katakaną ir hiraganą. kanãl‖as [lot. canalis — vamzdis, latakas]: 1. taisyklingos formos dirbtinė atvira vaga vandeniui be slėgio tekėti; 2. ertmė ko nors viduje; 3. ertmė, įrenginys, įtaisas kam nors praleisti, perduoti, pvz., šaunamojo ginklo vamzdžio Δ, vandens Δ, informacijos Δ; 4. informacijos perdavimo įtaisas skaičiavimo mašinoje tarp jos įrenginių, kibernetinėje sistemoje — tarp jos objektų; 5. fiz. brand. reaktoriaus aktyvioji zona, kurioje yra šilumą išskiriantis elementas (šilumnešis); tarp ~ų yra neutronų lėtiklis (moderatorius); 6. fiz. įsivaizduojamas plyšys tarp kristalo atomų lygiagrečių plokštumų ar atomų gretimų eilių; judėdamos tokiu ~u, elektringosios dalelės tik slystamai susiduria su atomais, ir jų impulsas beveik nekinta. kanalizãcija [pranc. canalisation < ↗ kanalas], įrenginių kompleksas nutekamiesiems vandenims surinkti, nuplukdyti į valymo įrenginius, išvalyti ir visai arba iš dalies išvalytus išleisti į paviršinius vandenis. kanapà [pranc. canapé], nedidelė sofa, minkštas suolas su kiek pakeltu galvūgaliu. kanarelė [pagal Kanarų salų pavadinimą], paukštis Serinus canarius; gyvena Madeiros, Azorų ir Kanarų salose; kitur laikoma narveliuose. kanari [pranc. canarie], pramoginis šokis; greito tempo. kãnas [pagal jap. tapytojų Masanobaus ir Motonobaus Kano pavardę], XV a. II pusės—XX a. stilistinė jap. tapybos mokykla; kūryboje dominavo peizažo ir animalistinis žanras, buvo tapoma aukso fone. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai