kristalochèmija, kristalų chemija — mokslas, tiriantis kristalų ir kristalinės būsenos medžiagų chem. savybes.
|
||||
kristalochèmija, kristalų chemija — mokslas, tiriantis kristalų ir kristalinės būsenos medžiagų chem. savybes. kristalofizika, kristalų fizika — mokslas, tiriantis kristalų ir kristalinės būsenos medžiagų fiz. savybes. kristalogrãfija [↗ kristalas + ↗…grafija], mokslas, tiriantis kristalų ir kristalinės būsenos medžiagų susidarymą, sandarą, išorinę formą, fiz., chem. savybes. kristalohidrãtas [↗ kristalas + ↗ hidratas], kristalinis hidratas — kristalas, turintis vandens molekulių, pvz., gipsas CaSO4 • 2H2O. kristalòidas [↗ kristalas + gr. eidos — pavidalas], psn. kristalinė medžiaga. krištolas [gr. krystallos — ledas; kalnų krištolas]: 1. stiklas, kurio sudėtyje yra daug švino oksido arba bario oksido; gražiai blizga, skamba, stipriau negu paprastasis stiklas laužia šviesą; iš jo daromi papuošalai, indai (taurės, vazos, lėkštės), sietynai, archit. detalės; 2. gaminiai iš tokio stiklo. krištolinis: 1. susijęs su krištolu; 2*. skaidrus, grynas, tyras. kristològija [gr. Christos — Kristus + ↗ …logija], dogmatinės teologijos dalis, norminanti ir aiškinanti krikščionių doktriną apie Jėzų Kristų. Kristus, Jėzaus Kristaus asmenvardžio II dėmuo, Jėzaus pirmųjų pasekėjų duotas jam kaip titulas; vėliau iš jo kilo religijos pavadinimas — krikščionybė. kritèrijus [gr. kritērion], vertinimo pagrindas, matas, saikas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai