Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kromanjoniečiai

kromanjoniẽčiai [pagal Kromanjono (Cromagnon) urvo Prancūzijoje, kur rastos pirmosios iškastinės jų liekanos, pavadinimą], vėlyvojo paleolito žmonės, tiesioginiai dab. žmonių protėviai.

Kromlechas

kròmlechas [bretonų k. crom — ratas + lech — akmuo], neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus statinys iš ratu sustatytų akmens plokščių; manoma, kad Δ yra kulto statinys.

Krona

kronà, Čekoslovakijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos piniginis vienetas; seniau ir D. Britanijos, Prancūzijos auksinė ir sidabrinė moneta, t.p. ir Austrijos-Vengrijos, Vengrijos (1918—1925) piniginis vienetas.

Kronai

krònai [vok. Kron(gelb)], geltoni, oranžiniai ir raudoni neorganiniai pigmentai, susidedantys iš švino, cinko, kalio chromatų, molibdatų, sulfatų.

Kronas

Krònas (gr. Kronos), sen. graikų mit. būtybė — titanas, tapęs vyriausiuoju dievu; iš pradžių garbintas kaip žemdirbystės dievas (jo garbei buvo švenčiamos šventės kronijos); dėl vardo panašumo į žodį „laikas” (gr. chronos) buvo laikomas ir laiko dievu.

Kronas

krònas [vok. Kron(glas)], optinis stiklas, kurio sudėtyje nėra švino oksido (arba jo yra labai mažai); stipriai laužia, bet mažai sklaido šviesą; vart. optikoje, papuošalams.

Kronglasas

krònglasas [vok. Kronglas] ↗ kronas.

Kronika

krònika [gr. chronikos — susijęs su laiko skaičiavimu]: 1. chronologinis žymiausių valstybės, tautos, regiono, giminės, organizacijos ir kitų gyvenimo įvykių užrašymas, ppr. be tų įvykių priežasčių aiškinimo; metraštis; 2. ikimokslinio laikotarpio (daugiausia vid. amžių) istorijos veikalas; 3. nuolatinė naujausių savo šalies ir užsienio įvykių apžvalga, pateikiama periodinėje spaudoje, kino seansuose, radijo, televizijos laidose.

Kronikininkas

krònikininkas: 1. vid. amžių kronikų sudarinėtojas; metraštininkas; 2. žurnalistas, laikraščio arba žurnalo kronikos skyriaus bendradarbis.

Kronprincas

krònprincas [vok. Kronprinz], Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje (iki 1918) — sosto įpėdinio titulas; tą titulą turėjęs asmuo.