kromanjoniẽčiai [pagal Kromanjono (Cromagnon) urvo Prancūzijoje, kur rastos pirmosios iškastinės jų liekanos, pavadinimą], vėlyvojo paleolito žmonės, tiesioginiai dab. žmonių protėviai.
|
||||
kromanjoniẽčiai [pagal Kromanjono (Cromagnon) urvo Prancūzijoje, kur rastos pirmosios iškastinės jų liekanos, pavadinimą], vėlyvojo paleolito žmonės, tiesioginiai dab. žmonių protėviai. kròmlechas [bretonų k. crom — ratas + lech — akmuo], neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus statinys iš ratu sustatytų akmens plokščių; manoma, kad Δ yra kulto statinys. kronà, Čekoslovakijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos piniginis vienetas; seniau ir D. Britanijos, Prancūzijos auksinė ir sidabrinė moneta, t.p. ir Austrijos-Vengrijos, Vengrijos (1918—1925) piniginis vienetas. krònai [vok. Kron(gelb)], geltoni, oranžiniai ir raudoni neorganiniai pigmentai, susidedantys iš švino, cinko, kalio chromatų, molibdatų, sulfatų. Krònas (gr. Kronos), sen. graikų mit. būtybė — titanas, tapęs vyriausiuoju dievu; iš pradžių garbintas kaip žemdirbystės dievas (jo garbei buvo švenčiamos šventės kronijos); dėl vardo panašumo į žodį „laikas” (gr. chronos) buvo laikomas ir laiko dievu. krònas [vok. Kron(glas)], optinis stiklas, kurio sudėtyje nėra švino oksido (arba jo yra labai mažai); stipriai laužia, bet mažai sklaido šviesą; vart. optikoje, papuošalams. krònglasas [vok. Kronglas] ↗ kronas. krònika [gr. chronikos — susijęs su laiko skaičiavimu]: 1. chronologinis žymiausių valstybės, tautos, regiono, giminės, organizacijos ir kitų gyvenimo įvykių užrašymas, ppr. be tų įvykių priežasčių aiškinimo; metraštis; 2. ikimokslinio laikotarpio (daugiausia vid. amžių) istorijos veikalas; 3. nuolatinė naujausių savo šalies ir užsienio įvykių apžvalga, pateikiama periodinėje spaudoje, kino seansuose, radijo, televizijos laidose. krònikininkas: 1. vid. amžių kronikų sudarinėtojas; metraštininkas; 2. žurnalistas, laikraščio arba žurnalo kronikos skyriaus bendradarbis. krònprincas [vok. Kronprinz], Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje (iki 1918) — sosto įpėdinio titulas; tą titulą turėjęs asmuo. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai