Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ksantofilai

ksantofil‖ai [gr. xanthos — geltonas + phyllon — lapas], pigmentai (daugiausia geltoni ir rausvi), kurių molekulėje yra deguonies; ~ų yra augaluose, mikroorganizmuose, kiaušinio trynyje, kepenyse, riebaliniame audinyje.

Ksantoma

ksantomà [gr. xanthos — geltonas], gelsvas mazgelis odoje, susidarantis, sergant cukralige arba kepenų ligomis.

Ksantopsija

ksantòpsija [gr. xanthos — geltonas + ōps — žvilgsnis], būsena, kai visi daiktai atrodo geltoni (sergant geltlige, apsinuodijus santoninu).

Kšatrijai

kšãtrijai [skr. kšatrija < kšatra — valdžia], sen. Indijoje — vienas iš 4 svarbiausių varnų (luomų); kar. aristokratija.

Ksenijos

ksènijos1 [gr. xenia]: 1. dovanos, kurias sen. Graikijoje ir Romoje šeimininkas įteikdavo svečiui prie vaišių stalo, ir ta proga pasakomi dvieiliai; 2. antikinės poezijos žanras — dvieilio formos kandžios epigramos.

Ksenijos

ksènijos2 [gr. xenos — svetimas], augalo sėklos arba vaisiai, kurių požymiai, pvz., spalva, forma, skiriasi nuo kitų (daugumos) to paties augalo sėklų arba vaisių.

Ksenogamija

ksenogãmija [gr. xenos — svetimas + ↗…gamija], kryžmadulka — augalo žiedo apsidulkinimas tos pačios rūšies kito augalo žiedadulkėmis.

Ksenokratija

ksenokrãtija [gr. xenos — svetimšalis + kratos — valdžia], kitataučių valdymas.

Ksenolitas

ksenolitas [gr. xenos — pašalinis + ↗…litas], pašalinės, kitokios mineraloginės sudėties uolienos nuolauža magminėje uolienoje.

Ksenonas

ksenònas [gr. xenos — svetimas; taip pavadintas todėl, kad buvo rastas kaip kriptono priemaiša], chem. elementas Xe, atom. Nr. 54; inertinės dujos.