kulònas1 [pagal pranc. fiziko Š. Kulono (Coulomb) pavardę], C: 1. tarptautinės vienetų sistemos el. kiekio (el. krūvio) vienetas; 2. tarptautinės vienetų sistemos el. slinkties (el. indukcijos) vienetas.
|
||||
kulònas1 [pagal pranc. fiziko Š. Kulono (Coulomb) pavardę], C: 1. tarptautinės vienetų sistemos el. kiekio (el. krūvio) vienetas; 2. tarptautinės vienetų sistemos el. slinkties (el. indukcijos) vienetas. kulònas2 [pranc. coulant], kaklo papuošalas; grandinėlė su pritvirtintu 1 arba keliais brangakmeniais. kulonmètras [↗ kulon(as)1 + ↗ …metras]: 1. C • m, tarptautinės vienetų sistemos dipolinio (el. dipolio) momento vienetas; 2. prietaisas el. kiekiui (el. krūviui) matuoti. kulonomètrija [↗ kulonas1 + ↗ …metrija], medžiagos kiekio nustatymas, elektrolizuojant tirpalą. kùltas [lot. cultus — garbinimas]: 1. rel. veiksmai (maldos, aukų aukojimas, užkeikimai, giesmės), kuriais siekiama antgamtinių jėgų, dievybės palankumo; 2*. perdėtas ko nors garbinimas, idealizavimas (asmenybės Δ, daiktų Δ, grožio Δ). kultivãtorius [pranc. cultivateur < lot. cultivo — dirbu (žemę)], padargas žemei purenti, piktžolėms naikinti, miner. trąšoms įterpti. kultivúoti [pranc. cultiver < lot. cultus — apdirbimas, lavinimas]: 1. įdirbti, auginti, veisti; 2. įdirbti, purenti dirvą kultivatoriumi; 3. ugdyti, plėtoti, tobulinti. kultizmas [pranc. cultizme < lot. cultus — išlavintas, rafinuotas, papuoštas], isp. literatūros srovė, kitaip ↗ gongorizmas. kultūrà [lot. cultura — apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas]: 1. žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes; 2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje; išprusimas; 3. auginamas, kultivuojamas augalas; 4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse; 5. archeologinė Δ — grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos archit. paminklų, kurie turi bendrų būdingų bruožų, pvz., Halštato Δ. kultūringas [↗ kultūra], išauklėtas, išsilavinęs, apsišvietęs, mokytas, gero elgesio. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai