kulturininkas, kultūros skleidėjas, nešėjas.
|
||||
kulturininkas, kultūros skleidėjas, nešėjas. kulturinis: 1. priklausantis kultūros sričiai; 2. dirbtinai auginamas, ne laukinis (augalas); 3. įdirbamas, įdirbimu pagerintas (dirva, pieva); 4. archeol. atsiradęs dėl žmonių veiklos, pvz., Δ žemės sluoksnis — žemės sluoksnis, kuris žmonių gyvenamose vietose susidaro iš organinių ir statybinių sluoksnių. kulturinti: 1. daryti ką nors kultūringu, prusinti; 2. įdirbimu gerinti (dirvas, pievas); 3. pelkes paversti našia žeme. kultūrizmas [pranc. culturisme] ↗ atletizmas. kulturkampfas [vok. Kulturkampf — kova už kultūrą], Vokietijos vyriausybės priemonės prieš katalikų bažnyčią XIX a. pabaigoje; kova už pasaulietinę kultūrą. kulturtechnika [↗ kultū(ra) + ↗ technika], mokslas apie nenaudojamų žemių sukultūrinimą. kulturtregeris [vok. Kulturträger], kultūros skleidėjas; taip vadino save vokiečiai, kurie kitų šalių pavergimą dangstė pareiškimais apie kultūros Europoje skleidimą. kuluãrai [pranc. couloirs]: 1. patalpos už posėdžių salės (parlamente, suvažiavime, teatre); čia ilsimasi, keičiamasi nuomonėmis; 2*. neoficialūs pasitarimai parlamentuose, suvažiavimuose. kuluãras [pranc. couloir — koridorius, praėjimas], ilgas pakabinamas lovys žemėms iš žemsiurbės ar žemsemės šalinti. kumarinas [pranc. coumarine], heterociklinis org. junginys C9H6O2; šviežio šieno kvapo kristalai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai