Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kabina

kabinà [pranc. cabine], nedidelė patalpa, specialiai įrengta tam tikriems tikslams: vairuotojo Δ automobilyje, lakūno Δ lėktuve, nusirengimo Δ paplūdimyje, pasikalbėjimo Δ telefonų stotyje.

Kabinetas

kabinètas [pranc. cabinet]: 1. darbo kambarys bute; darbuotojo individualus tarnybinis kambarys; 2. darbo kambario baldų komplektas; 3. patalpa su įrengimais spec. darbams mokykloje, moksl. tyrimo įstaigoje, poliklinikoje, pvz., fizikos Δ, stomatologinis Δ; 4. atskiras kambarys restorane; 5. kai kuriose šalyse — aukščiausias vykdomasis valdžios organas arba jo dalis, pvz., ministrų Δ.

Kabinetinis

kabinètinis: 1. susijęs su kabinetu, esantis kabinete; 2*. neturintis gyvo ryšio su praktika, atitrūkęs nuo gyvenimo, pvz., Δ mokslininkas, Δ darbuotojas.

Kablograma

kablogramà [pranc. câblogramme], telegrama, perduota povandeniniu kabeliu.

Kabošonas

kabošònas [pranc. cabochon], iš vienos ar dviejų pusių iškilai lygiai (be briaunų) nušlifuotas brangakmenis.

Kabotažas

kabotãžas [pranc. cabotage]: 1. jūrų laivyba tarp vienos šalies uostų; 2. pakrančių laivyba.

Kabrioletas

kabriolètas [pranc. cabriolet]: 1. lengva aukšta dviratė vienkinkė karieta su atidengiamu viršumi; 2. lengvojo automobilio kėbulas su atidengiamu brezentiniu viršumi.

Kabriolis

kabriòlis [pranc. cabriole — šoksnis]: 1. klasikinio šokio judesys; sudėtingas šuolis; 2. cirko triukas, atliekamas 2 akrobatų; 3. arklio šuolis cirke; arklys šoka sulenkęs pirmutines kojas.

Kabukis

kabùkis, japonų tradicinio teatro rūšis; apima šokio, muzikos ir vaidybos elementus; vaidina tik vyrai.

Kacheksija

kachèksija [gr. kachexia < kakos — blogas + hexis — būklė], organizmo išsekimas.