Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kurarė

kurãrė [< karibų k.], nuodai, gaunami iš kai kurių P. Amerikos augalų šaknų ir jaunų ūglių; paralyžiuoja kvėpavimo raumenis; vart. eksperimentinėje medicinoje.

Kūras

kuras [gr. kuros — jaunuolis], sen. graikų stovinčio nuogo jaunuolio statula; būdinga archaikos laikotarpiui.

Kuratoriumas

kuratòriumas [lot. curatorium], globos institucija; teisminio kuratoriaus valdžia, įstaiga.

Kuratorius

kurãtorius [lot. curator — prižiūrėtojas; globėjas], asmuo, kuriam pavesta prižiūrėti kurį nors darbą, juo rūpintis, ką nors stebėti; globėjas.

Kurčiatovis

kurčiãtovis [pagal tarybinio fiziko J. Kurčiatovo pavardę], radioaktyvus dirbtinis chem. elementas Ku, atom. Nr. 104.

Kurdiukas

kurdiùkas [< tiurkų k.], poodinė riebalų sankaupa kai kurių avių veislių (kurdiukinių) uodegos pašaknyje.

Kurfiurstas

kùrfiurstas [vok. Kurfürst], Šv. Romos imperijoje — pasaulietinis arba bažnytinis feodalas, kurfiurstų kolegijoje turėjęs teisę rinkti imperatorių.

Kurhauzas

kùrhauzas [vok. Kurhaus]: 1. poilsio namai kurorte; 2. poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu.

Kurialai

kuriãlai [lot. curiales] ↗ dekurionai (2).

Kurija

kùrija [lot. curia]: 1. sen. Romoje — 10 patricijų giminių susivienijimas; 2. sen. Romoje — vieta, kur posėdžiaudavo miesto taryba (dekurionai arba kurialai) arba teismas; 3. V. Europoje vid. amžiais — senjoro ir jo vasalų taryba; 4. kai kuriose burž. šalyse — apygarda arba gyventojų grupė, sudaryta pagal įv. cenzus, dažn. rinkimų reikalu; 5. katalikų bažnyčios adm. įstaiga (vyskupo, arba diecezinė Δ); 6. Vatikano adm. įstaigų visuma (Romos, arba popiežiaus Δ).