Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kvantifikatorius

kvantifikãtorius [lot. quantitas — kiekis, dydis + facio — darau], kvantoriaus simbolis.

Kvantilis

kvantilis [lot. quantum — kiek], tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio pasiskirstymo skaitinė charakteristika, pvz., atsitiktinio dydžio X reikšmė kp, tenkinanti sąlygą P(X ≤ kp) ≥ p, P (X ≥ kp) ≤ p, yra p eilės Δ.

Kvantometras

kvantomètras [lot. quantum — kiek + ↗ …metras], prietaisas metalų chem. sudėčiai nustatyti pagal emisinius spektrus.

Kvantorius

kvañtorius [lot. quantum — kiek], log. veiksmas, kiekybiškai apibūdinantis objektų sritį, kuriai priklauso išraiška, gaunama, šį veiksmą atlikus.

Kvantuoti

kvantúoti, dalyti, skirti į kvantus (porcijas); fizikinę sistemą, pvz., atomą, elementariąją dalelę, apibūdinantį dydį, pvz., energijos, judesio kiekio momentą, išreikšti to dydžio atskirų verčių rinkiniu.

Kvanza

kvánza [pagal Kvanzos (Cuanza) upės pavadinimą], Angolos piniginis vienetas.

Kvarcas

kvárc‖as [vok. Quarz], labiausiai Žemės plutoje paplitęs mineralas, silicio dioksidas SiO2; svarbiausias magminių ir metamorfinių uolienų komponentas; bespalvis, skaidrus Δ (kalnų krištolas) ir spalvotos ~o atmainos (ametistas, dulsvasis kvarcas, citrinas, avantiūrinas, chalcedonas) — II klasės brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys.

Kvarcitas

kvarcitas, metamorfinė uoliena, susidedanti iš kvarco arba jo mišinio su opalu ir chalcedonu; ugniai atspari, statybinė ir apdailos medžiaga, fliusas, abrazyvas; geležingasis Δ (džespilitas) — geležies rūda.

Kvarkas

kvárkas [angl. quark; terminą amerikiečių fizikas M. Gelis-Manas pasiskolino iš Dž. Džoiso romano „Finegano budynė”, kur jis reiškė kažką neapibrėžta, mistiška], hipotetinė dalelė, kurios el. krūvis trupmeninis (± arba ± elektrono krūvio), o masė labai didelė; manoma, kad iš kvarkų susideda hadronai.

Kvarta

kvárta1 [lot. quarta (pars) — ketvirtis], qt: 1. skysčių ir biralų tūrio vienetas; D. Britanijoje 1 qt ≈ 1,136 l, JAV skysčio Δ (liq qt) ≈ 0,946 l, biralų Δ (dry qt) ≈ 1,101 l; 2. kai kuriose Lot. Amerikos šalyse — ilgio vienetas, lygus 20—21 cm; 3. sen. vokiečių skysčio tūrio vienetas; didumas įvairus, pvz., Bavarijoje 0,267 l, Prūsijoje 1,145 l.