kvèršlagas [vok. Querschlag], horizontalus arba nuožulnus požeminis kasinys, tiesiogiai nesusisiekiantis su žemės paviršiumi.
|
||||
|
kvestionúoti [lot. quaestionare], laikyti abejotinu, ginčyti, kelti abejonių. kvèstorius [lot. quaestor < quaero — klausiu, tiriu]: 1. sen. Romoje karalių epochoje — kriminalinių bylų teisėjas, vėliau — pareigūnas, prižiūrintis valstybės iždą; 2. kai kurių šalių parlamentuose — administracijos ir ūkio dalies vedėjas, aukštosiose mokyklose — pareigūnas, tvarkantis fin. reikalus; 3. Italijos policininko laipsnis; 4. elgetaujančių vienuolių ordino narys, renkantis išmaldą savo vienuolynui.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Finansiniai terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 32 |  Nėra komentarų | kvestūrà [lot. quaestura]: 1. kvestoriaus tarnyba ir pareigos, jo įstaiga; 2. Italijos policijos valdyba. kvietizm‖as [pranc. quietisme < lot. quietus — ramus]: 1. religinė etinė koncepcija, propaguojanti mistišką kontempliatyvų santykį su pasauliu, pasyvumą, visišką atsidavimą dievo valiai; ~o idėjas suformulavo isp. katalikų teologas M. de Molinas (de Molinos); Δ labiausiai plito XVII a.; 2. abejingumas gyvenimo įvykiams, veiklos atsisakymas, vidinės ramybės siekimas. kvikstepas [angl. quick-step — greitas žingsnis], greitasis fokstrotas. kvinkvečeñtas [it. quinquecento — penki šimtai], it. renesanso laikotarpis (XVI a.), kitaip ↗ činkvečentas. kvinta [it. quinta — penkta]: 1. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 5 laipsnius; būna grynoji (3 tono), sumažintoji (3 tonų) ir padidintoji (4 tonų); 2. diatoninės gamos V laipsnis; dominantė; 3. tercinio akordo III tonas; 4. smuiko I styga, išduodanti garsą e2. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Muzikos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 11 | Nėra komentarų | kvintãlas [pranc. quintal < arab. kintar < lot. centenarium — šimto svarų svoris], q: 1. daugelio Lot. Amerikos šalių, Ispanijos, Portugalijos nesisteminis masės vienetas, lygus 100 svarų (librų); įv. šalyse jo vertė nuo 45 iki 69 kg; 2. metrinis centneris — 100 kg. kvinteseñcija [lot. quinta essentia — penktoji esmė]: 1. tai, kas svarbiausia, pati esmė; 2. sen. graikų filosofijoje — subtiliausias Visatos elementas eteris, kitų 4 jos elementų (vandens, žemės, oro, ugnies) priešybė ir daiktų esmė. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai