K | Terminai.lt

Kanonierius

kanoniẽrius [pranc. canonnier < canon — patranka], patranką aptarnaujantis kareivis, artilerijos eilinis.

Kanoninis

kanònin‖is [↗ kanonas], fiz. susijęs su paprasčiausia arba svarbiausia funkcijos, lygties, taisyklės forma, pvz., ~ės lygtys.

kanonizãcija [lot. canonisatio < gr. kanōn — taisyklė, įsakymas]: 1. katalikų ir stačiatikių bažnyčioje — ko nors, pvz., mirusio žmogaus, daikto, paskelbimas šventuoju; 2*. ko nors įteisinimas, pavertimas privaloma taisykle.

Kanopa

kanopà [pagal sen. Egipto miesto Kanobo (gr. Kanōpos) graikišką pavadinimą]: 1. uždengti laidojimo indai, į kuriuos, balzamuojant mirusįjį, buvo dedami jo viduriai; 2. apskrita kiaušinio pavidalo etruskų mirusiojo pelenų saugojimo urna su 2 rankenomis ir žmogaus galvos pavidalo dangčiu.

Kanosa

Kanos‖à (it. Canossa), pilis Š. Italijoje, kur Vokietijos karalius Henrikas IV 1077 m. nusižeminęs prašė popiežių Grigalių VII panaikinti ekskomuniką; iš to kilęs posakis „eiti į ~ą” — nusižeminti priešui, atgailauti, pasiduoti nugalėtojo malonei.

Kansjoneras

kansjonèras [portug. cancioneiro — dainynas], vid. amžių portugalų ir ispanų įv. autorių lyrinių eilėraščių rinkinys; antologija.

Kanta

kánta [lot. cantus — dainavimas, giedojimas], sen. giesmė (XVI—XVII a. religinė, vėliau pasaulietinė), atliekama dainininkų ansamblio arba choro be instrumentų pritarimo.

Kantalas

kantãlas, geležies lydinys su chromu (22—30%), aliuminiu (5%), kobaltu (0,5—3%); vart. el. krosnių kaitinimo elementams.

Kantalupa

kantalupà [pagal Italijos vietovės Kantalupo (Cantalupo) pavadinimą], melionų rūšis Melo cantalupa; auginama Indijoje, Š. Afrikoje, Art. Rytuose, Lot. Amerikoje; vaisiai briaunoti, minkštimas kvapnus.

Kantaras

kantãras1 [gr. kantharos], molinis, akmeninis arba metalinis sen. graikų indas vynui su aukšta kojele, plačiu kaklu, dviem ausies pavidalo ąsomis.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z