K | Terminai.lt

Kantaras

kantãras2 [arab. qintar < lot. centenarium — šimto svarų svoris], masės vienetas, vartotas Art. Rytų ir Viduržemio jūros šalyse; Egipte prilygo 44,93 kg, Alžyre 54,6—61,43 kg, Maroke 50,8 kg, Tunise 50,69 kg, Graikijoje 56,32 kg, Turkijoje 56,45 kg.

Kantaridės

kantaridės [gr. kantharides], minkštavabaliai Cantharis; gyvena ant žydinčių žolių, krūmų.

Kantaridinas

kantaridinas, org. junginys, kurio yra minkštavabalio Cantharis kraujyje ir lytinėse liaukose; Δ erzina odą ir gleivinę, sukelia jų uždegimą, galvos skausmus, traukulius, pykinimą.

Kantas

kántas [vok. Kante, lenk. kant, rus. kant]: 1. ntk. briauna; 2. lygintuvu arba kitaip apdorotas drabužio kraštas, sulenkimas; 3. ntk. įsiuvas — spalvota juostelė, įsiūta į drabužio kraštą arba siūlę.

Kantata

kantatà [it. cantata < lot. canto — dainuoju]: 1. vokalinės instrumentinės muzikos žanras; didelės apimties lyrinio, epinio ar draminio (dažn. iškilmingo) pobūdžio muz. kūrinys solistams, chorui ir orkestrui; 2. iškilmingas eilėraštis, šlovinantis reikšmingą įvykį, asmenį; ppr. yra muz. kantatos tekstas.

Kantelė

kántelė [suom. kantele], styginis karelų ir suomių liaudies muzikos instrumentas; kanklių tipo, 5—13 stygų; dabar turi iki 34 stygų.

Kantilena

kantilenà [lot. cantilena]: 1. muz. kūrinio teksto intonavimo būdas; pasižymi daininga melodika; 2. vid. amžiais ir renesanso epochoje vokalinės muzikos kūrinys; 3. šešių eilučių strofa, kurios V ir VI eilutę sudaro pakartotos I ir II eilutė.

Kantizmas

kantizmas, vok. filosofo I. Kanto (Kant; 1724—1804) doktrina, skelbianti, kad pažinimo objektas priklauso nuo pažinimo subjekto, kad subjektas pažindamas operuoja apriorinėmis kategorijomis, kurios nepriklauso nuo patyrimo ir daro jį galimą, kad daiktai, egzistuojantys už mūsų sąmonės, yra nepažinūs.

Kantonas

kantònas [pranc. canton]: 1. Šveicarijos federacinės teritorijos vienetas; 2. Belgijos, Prancūzijos ir Prūsijos (1733—1813) adm. terit. vienetas; Prancūzijoje dar ir rinkimų į generalinę tarybą apygarda.

Kantonistai

kantonistai [vok. Kantonisten < Kanton — apygarda]: 1. Prūsijoje (1733—1813) — karo prievolininkai rekrutai, imami į kariuomenę pagal apygardas (kantonus); 2. Rusijoje (1805—56) — kareivių sūnūs, kurie nuo gimimo dienos buvo paimti kar. žinybos įskaiton.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z