|
-> kañtorius [lot. cantor — giedotojas]: 1. protestantų bažnyčioje — choro vadovas, dirigentas ir giedojimo mokytojas, vargonininkas; neretai bažn. muzikos autorius; 2. žydų sinagogoje — svarbiausiasis giedotojas solistas, kuris kartais vadovauja chorui; 3. katalikų bažnyčioje vid. amžiais — giedotojas solistas, choro vadovas.
kántri [angl. country — kaimo], JAV liaudies muzikos rūšis, grindžiama anglų ir keltų folkloru.
kantúoti, daryti ↗ kantą (2) drabužyje.
kanvà [pranc. canevas], standus tinklinis storų siūlų audinys, ant kurio siuvinėjama vilnoniais arba šilkiniais siūlais.
-> kaolinas [pagal pirmosios radimo vietos Kaolingo (Kao Ling) kalnų Kinijoje pavadinimą], šviesi nuosėdinė uoliena, susidedanti iš kaolinito ir kt. mineralų.
kaolinitas [↗ kaolinas], mineralas, vandeningasis aliumosilikatas; kaitinamas netenka vandens virsta silimanitu; vart. porceliano, indų gamyboje, chemijos, tekstilės pramonėje.
kaolinizãcija, geol. kaolino ir jo mineralų susidarymas metasomatizmo būdu, vykstant hidroterminiams ir egzogeniniams procesams.
kaònas, elementarioji dalelė, kurios sukinys lygus 0, o masė apie 970 elektrono masių; K mezonas.
kapà [gr. kappa], dešimtoji graikų abėcėlės raidė — K ϰ.
-> kapãr‖is [gr. kapparis], žolė, krūmas arba medis Capparis; paplitęs daugiausia tropinio ir subtropinio klimato juostose; dygiojo ~io žiedpumpuriai, vaisiai, jauni ūgliai vart. kaip prieskonis.
|
|
Naujausi komentarai