Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kantorius

kañtorius [lot. cantor — giedotojas]: 1. protestantų bažnyčioje — choro vadovas, dirigentas ir giedojimo mokytojas, vargonininkas; neretai bažn. muzikos autorius; 2. žydų sinagogoje — svarbiausiasis giedotojas solistas, kuris kartais vadovauja chorui; 3. katalikų bažnyčioje vid. amžiais — giedotojas solistas, choro vadovas.

Kantri

kántri [angl. country — kaimo], JAV liaudies muzikos rūšis, grindžiama anglų ir keltų folkloru.

Kantuoti

kantúoti, daryti ↗ kantą (2) drabužyje.

Kanva

kanvà [pranc. canevas], standus tinklinis storų siūlų audinys, ant kurio siuvinėjama vilnoniais arba šilkiniais siūlais.

Kaolinas

kaolinas [pagal pirmosios radimo vietos Kaolingo (Kao Ling) kalnų Kinijoje pavadinimą], šviesi nuosėdinė uoliena, susidedanti iš kaolinito ir kt. mineralų.

Kaolinitas

kaolinitas [↗ kaolinas], mineralas, vandeningasis aliumosilikatas; kaitinamas netenka vandens virsta silimanitu; vart. porceliano, indų gamyboje, chemijos, tekstilės pramonėje.

Kaolinizacija

kaolinizãcija, geol. kaolino ir jo mineralų susidarymas metasomatizmo būdu, vykstant hidroterminiams ir egzogeniniams procesams.

Kaonas

kaònas, elementarioji dalelė, kurios sukinys lygus 0, o masė apie 970 elektrono masių; K mezonas.

Kapa

kapà [gr. kappa], dešimtoji graikų abėcėlės raidė — K ϰ.

Kaparis

kapãr‖is [gr. kapparis], žolė, krūmas arba medis Capparis; paplitęs daugiausia tropinio ir subtropinio klimato juostose; dygiojo ~io žiedpumpuriai, vaisiai, jauni ūgliai vart. kaip prieskonis.