Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kapas

kãpas [vok. Kapo < it. capo — viršininkas], hitlerinėje koncentracijos stovykloje — iš kalinių tarpo paskirtas prižiūrėtojas.

Kapasitansas

kapasitánsas [vok. Kapazitanz], talpinė varža.

Kapeadoras

kapeadòras [isp. capeador], koridos dalyvis, įerzinantis bulių raudonu audeklu (kapa).

Kapeika

kapeikà [rus. kopeika], Rusijos ir TSRS piniginio vieneto rublio šimtoji dalis.

Kapela

kapelà [it. cappella < lot. capella — koplyčia]: 1. nedidelis kulto pastatas, koplyčia; namų bažnyčia; 2. muz. atlikėjų kolektyvas.

Kapeldineris

kapeldineris [vok. Kapelldiener], seniau teatro ar koncertinės įstaigos tarnautojas, tikrinantis lankytojų bilietus, žiūrintis tvarkos.

Kapelė

kapèlė [vok. Kapelle], korėta lėkštelė iš supresuotų kaulų pelenų, magnezito miltelių ar kt. medžiagų; naud. aukso ir sidabro kiekiui lydiniuose nustatyti.

Kapelionas

kapeliõnas [lot. capellanus < capella — koplyčia]: 1. katalikų ir anglikonų bažnyčiose — dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas privačiose ir viešose koplyčiose; 2. katalikų ir anglikonų bažnyčių dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas kurioje nors asmenų grupėje (kar. dalinyje, ligoninėje, kalėjime, vienuolyne); 3. tikybos mokytojas.

Kapelmeisteris

kapelméisteris [vok. Kapellmeister], XVI—XVIII a. muz. atlikėjų kolektyvo (kapelos) vadovas; dabar dažn. pučiamųjų instrumentų orkestro dirigentas.

Kaperiauti

kaperiáuti [ol. kapen — griebti, grobstyti]: 1. grobti, plėšti, persekioti priešo prekybos laivus arba neutraliųjų šalių laivus, gabenančius krovinius priešui; 2. piratauti, plėšikauti jūroje.