kãpas [vok. Kapo < it. capo — viršininkas], hitlerinėje koncentracijos stovykloje — iš kalinių tarpo paskirtas prižiūrėtojas.
|
||||
kãpas [vok. Kapo < it. capo — viršininkas], hitlerinėje koncentracijos stovykloje — iš kalinių tarpo paskirtas prižiūrėtojas. kapasitánsas [vok. Kapazitanz], talpinė varža. kapeadòras [isp. capeador], koridos dalyvis, įerzinantis bulių raudonu audeklu (kapa). kapeikà [rus. kopeika], Rusijos ir TSRS piniginio vieneto rublio šimtoji dalis. kapelà [it. cappella < lot. capella — koplyčia]: 1. nedidelis kulto pastatas, koplyčia; namų bažnyčia; 2. muz. atlikėjų kolektyvas. kapeldineris [vok. Kapelldiener], seniau teatro ar koncertinės įstaigos tarnautojas, tikrinantis lankytojų bilietus, žiūrintis tvarkos. kapèlė [vok. Kapelle], korėta lėkštelė iš supresuotų kaulų pelenų, magnezito miltelių ar kt. medžiagų; naud. aukso ir sidabro kiekiui lydiniuose nustatyti. kapeliõnas [lot. capellanus < capella — koplyčia]: 1. katalikų ir anglikonų bažnyčiose — dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas privačiose ir viešose koplyčiose; 2. katalikų ir anglikonų bažnyčių dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas kurioje nors asmenų grupėje (kar. dalinyje, ligoninėje, kalėjime, vienuolyne); 3. tikybos mokytojas. kapelméisteris [vok. Kapellmeister], XVI—XVIII a. muz. atlikėjų kolektyvo (kapelos) vadovas; dabar dažn. pučiamųjų instrumentų orkestro dirigentas. kaperiáuti [ol. kapen — griebti, grobstyti]: 1. grobti, plėšti, persekioti priešo prekybos laivus arba neutraliųjų šalių laivus, gabenančius krovinius priešui; 2. piratauti, plėšikauti jūroje. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai