kãperis [ol. kaper]: 1. XV—XVIII a. privatus asmuo, turėjęs valdžios leidimą kariauti su priešo laivais; 2. privatus laivas, turėjęs valdžios leidimą apsiginkluoti kovai su priešo laivais.
|
||||
kãperis [ol. kaper]: 1. XV—XVIII a. privatus asmuo, turėjęs valdžios leidimą kariauti su priešo laivais; 2. privatus laivas, turėjęs valdžios leidimą apsiginkluoti kovai su priešo laivais. kapibarà [< tupių-gvaranių k.], graužikas Hydrochoerus capybara; gyvena Centr. ir P. Amerikos tropiniuose miškuose. kapiliãrai [lot. capillaris — plaukinis]: 1. kraujo Δ — smulkiausios kraujagyslės, jungiančios arterioles su venulėmis; 2. limfos Δ — galiniai limfagyslių išsišakojimai audiniuose; 3. mažo skerspjūvio tuščiaviduriai vamzdeliai; labai siauros ertmės, pvz., dirvožemyje, akytuose kūnuose. kapiliãrinis [lot. capillaris]: 1. plauko plonumo; plonas; 2. susijęs su reiškiniais kapiliaruose. kapiliaroskòpija [↗ kapiliarai + ↗ …skopija], odos, gleivinių kapiliarų apžiūra (kapiliarinės kraujotakos stebėjimas) mikroskopu arba kapiliaroskopu. kapiliarùmas, molekulinių jėgų sukeltas reiškinys, būdingas kapiliarams: kapiliare skystis pakyla (jei jis drėkina kapiliaro sienas) arba nusileidžia (jei nedrėkina sienų). kapilitis [lot. capillus — plaukas], plazminių pluoštelių, apraizgiusių sporas kai kurių grybų sporangėse, visuma. kapišònas [pranc. capuchon < lot. cappa — galvos apdangalas], ntk. gobtuvas, gaubtuvas, vaura — galvos apdangalas, pritvirtintas prie viršutinio drabužio apykaklės. kapitãcija [lot. capitatio], pagalvės mokestis. kapitãlas [angl. capital < lot. capitalis — pagrindinis]: 1. vertė, duodanti kapitalistui samdomuoju darbu sukuriamą pridedamąją vertę; 2. turtas, vertė; 3. šnek. didelė pinigų suma, pinigai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai