kapitãlinis [lot. capitalis]: 1. pagrindinis, svarbiausias, esminis; 2. reikalaujantis daug darbo ir pinigų.
|
||||
|
kapitalistas, ↗ kapitalo (1) turėtojas, samdomųjų darbininkų išnaudotojas. kapitalizãcija: 1. pridedamosios vertės pavertimas kapitalu; 2. fiktyviojo kapitalo sudarymas; 3. turto vertės nustatymas pagal gaunamas iš jo pajamas. kapitalizmas [↗ kapitalas], klasinė antagonistinė visuomenės ek. formacija, pagrįsta privatine gamybos priemonių nuosavybe ir samdomojo darbo išnaudojimu.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Ekonomikos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 7 |  Nėra komentarų | kapitalizúoti: 1. paversti pridedamąją vertę kapitalu; 2. sudaryti fiktyvųjį kapitalą; 3. nustatyti turto vertę pagal gaunamas iš jo pajamas. kapitelis [lot. capitellum — galvutė]: 1. konstruktyvinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; viršutinė (dažn. gausiai dekoruota) kolonos, piliastro arba pilioriaus dalis tarp abako ir astragalo; 2. šriftas, turintis didžiųjų raidžių formą, bet mažųjų raidžių didumą; vart. tekstui išskirti. kapitõnas [pranc. capitaine < lot. caput — galva]: 1. daugelio šalių ginkluotųjų pajėgų jaunesniųjų karininkų aukščiausiasis kar. laipsnis; 2. civiliniame jūrų laivyne — laivo vadas; 3. Portugalijos kolonijų adm. vieneto kapitonijos valdytojas; 4. San Marine — kapitonas regentas — vienas iš dviejų valstybės vadovų; 5. sprt. komandos atstovas ir vadovas per varžybas, renkamas iš jos narių. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Kariniai terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | kapitõnija [portug. capitania < lot. capitaneus — karvedys], XVI—XIX a. Portugalijos kolonijų adm. terit. vienetas, valdomas Portugalijos skiriamų kapitonų. kapitula [lot. capitulum — galvelė]: 1. katalikų ir anglikonų bažnyčiose — vyskupo patariamasis organas; prie katedros esanti dvasininkų — kanauninkų kolegija; 2. katalikų vienuolių ordiną arba religinį riterių ordiną valdančių asmenų kolegija; 3. carinėje Rusijoje — įstaiga, tvarkiusi ordinų teikimą. kapituliãcija [lot. capitulo — susitariu tam tikrais punktais]: 1. šalies ginkluotųjų pajėgų arba jų dalies pasidavimas nugalėtojui jo padiktuotomis arba sutartomis sąlygomis; 2. tarptautinėje teisėje — sutartis, nustatanti privilegijuotą užsieniečių padėtį vietos gyventojų atžvilgiu; 3*. visiškas sutikimas su kito nuomone, nusileidimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai