Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kapituliantas

kapituliántas [↗ kapituliacija], lengvai nusileidžiantis, pasiduodantis; pasitraukiantis dėl sunkumų, nesugebantis įveikti kliūčių, siekdamas tikslo.

Kapituliarijos

kapituliãrijos [lot. capitularia < capitulum — paragrafas, skyrius], Frankų valstybėje ankstyvaisiais vid. amžiais — Karolingų dinastijos karalių įstatymai, įsakai, nurodymai, instrukcijos.

Kapituliuoti

kapituliúoti [lot. capitulare — susitarti tam tikrais punktais]: 1. nutraukti pasipriešinimą ir pasiduoti nugalėtojui jo padiktuotomis arba sutartomis sąlygomis; 2*. pripažinti savo bejėgiškumą, lengvai nusileisti, pasitraukti.

Kapokas

kapòkas [malaj. kapok], pluoštas, gaunamas iš kai kurių tropinių medžių vaisių dėžučių; vart. čiužiniams, pagalvėms, gelbėjimo juostoms prikimšti, garso ir šilumos izoliacijai.

Kaponierius

kaponiẽrius [pranc. caponière]: 1. sausame tvirtovės griovyje įrengtas akmeninis skliautuotas statinys, iš kurio išilgai apšaudomas tas griovys; 2. įtvirtinto rajono kazematas su artilerijos pabūklu šaudyti į priešo sparną.

Kapotas

kapòtas [pranc. capot], gaubtuvas, atvožiamas metalinis dangtis, dengiantis viršutinę mechanizmų, variklio dalį.

Kapotažas

kapotãžas [pranc. capotage — apsivertimas], lėktuvo, automobilio apsivertimas per priekį avarijos metu.

Kapralas

kaprãlas [pranc. caporal], kai kurių šalių kariuomenių jaunesniųjų vadų (puskarininkių) kar. laipsnis.

Kapričo

kapričo [it. capriccio — laisvai], virtuozinis laisvos formos muz. kūrinys, kuriam dažnai būdinga netikėta nuotaikos kaita, įmantri išraiška.

Kaprifolė

kaprifòlė [lot. caper (kilm. capri) — ožys + folium — lapas], apskritalapis sausmedis — dekoratyvinis krūmas Lonicera caprifolium.