Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kaprizas

kaprizas [pranc. caprice], užgaida, įnoris, aikštis.

Kaprizingas

kaprizingas, turintis kaprizų, įnoringas.

Kaprofagai

kaprofãgai ↗ koprofagai.

Kaprolaktamas

kaprolaktãmas, org. junginys C5H10(NH)CO; aminokaprono rūgšties laktamas; kaprono žaliava.

Kaprolanas

kaprolãnas [angl. caprolan], poliamidinio pluošto, gaminamo JAV, prek. pavadinimas.

Kapronas

kaprònas [rus. kapron < ↗ kaprolaktamas]: 1. poliamidinio pluošto, gaminamo TSRS, prek. pavadinimas; 2. audinys iš poliamidinio pluošto siūlų.

Kapsulė

kãpsulė [pranc. capsule < lot. capsula — dėžutė], apvalkalas: 1. anat. plėvelė arba maišelis, gaubiantis žmogaus ir gyvūnų organus arba jų dalis, pvz., sąnario Δ, inksto riebalinė ir skaidulinė Δ, t. p. patologinius auglius (audinyje įsikerojusius parazitus, svetimkūnius); 2. kai kurių bakterijų ląstelių apvalkalėlis; susidaro iš gleivių, kurias išskiria bakterijos ląstelės sienelė; saugo bakteriją nuo nepalankių sąlygų; 3. apvalkalėlis, į kurį įdaromi nemalonaus kvapo ar skonio vaistai; daromas iš krakmolo arba želatinos; virškinamajame trakte ištirpsta; 4. tam tikras apvalkalas, indas, pvz., šovinio Δ (indelis su smūgiui, slėgiui, kibirkščiai jautria sprogstamąja medžiaga); 5. JAV — erdvėlaivio, raketos nuleidžiamasis aparatas.

Kaptalas

kaptãlas [vok. Kaptal < lot. capitellum — galvutė], juostelė, klijuojama prie storesnių knygų bloko nugarėlės galų.

Kaptažas

kaptãžas [pranc. captage < lot. capto — gaudau]: 1. įrenginys požeminiam vandeniui, dujoms, naftai surinkti ir nukreipti (dažn. vamzdžiais) į žemės paviršių; to įrenginio įtaisymas; 2. aktyviai eroduojančios upės prasigraužimas pro savo vandenskyrą ligi kitos upės vagos.

Kaptuoti

kaptúoti [pranc. capter <. lot. captare — čiupti, stengtis pagauti], daryti kaptažą.