kapucinai [it. cappuccini < cappuccio — smailus gobtuvas; jį dėvi Δ], katalikų vienuolių ordinas, pranciškonų ordino šaka.
|
||||
|
kapucinas, plačianosė beždžionė Cebus; gyvena Centr. ir P. Amerikos tropiniuose miškuose. karà [vok. Kar], taurės pavidalo duburys aukštuose kalnuose, netoli viršūnių, susidaręs dėl ledynų ir daugiamečių sniegynų ardomosios veiklos. karabèlė [pagal Irako miestą Karbalą], lengvas lenktas kalavijas; nešiojo lenkų bajorai. karabinas [pranc. carabine]: 1. lengvas trumpavamzdis kariškas arba graižtvuotas medžioklinis šautuvas; 2. tam tikros konstrukcijos žiedinė sąsaga lengvai ir patikimai prie ko prisikabinti, ką nors sujungti; vartoja alpinistai, ugniagesiai. karabiniẽriai [pranc. carabiniers]: 1. karabinais ginkluoti rinktiniai kavaleristai ir pėstininkai; 2. Italijos policininkai. karaburai [< tiurkų k.], akmenų pripildytos žagarų arba meldų pynės (iki 8,5 m ilgio ir iki 2 m storio), klojamos kanalų šlaituose. karagãčas [< tiurkų k.], lapuotis medis Ulmus foliacea; paprastasis skirpstas. karaganà, ankštinis krūmas Caragana; paplitusi R. Europoje ir Azijoje; auginama kaip dekoratyvinis augalas ir šlaitams, griovoms sutvirtinti. karagènas [angl. carrag(h)een], džiovinti raudondumbliai (daugiausia Chondrus ir Gigartina genčių), kurių svarbiausias komponentas yra gleivės; Δ vart. alui daryti, tekstilėje, popieriaus pramonėje; airiškosios samanos. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai