Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Karamelė

karamèlė [pranc. caramel]: 1. cukrinis (jame 70—80% cukraus) konditerijos gaminys su vaisių, uogų, pomados, likerio, riešutų, šokolado ar kt. įdaru arba be įdaro; 2. degintas cukrus, dedamas į konditerijos gaminius; 3. degintas salyklas alui dažyti.

Karantinas

karantinas [it. quarantina — (apie) keturiasdešimt], med.: 1. sanitarijos priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai; 2. sanitarijos punktas patikrinti asmenims, atvykstantiems iš epidemijos apimtų vietų.

Karapaksas

karapãksas [pranc. carapace < isp. carapacho], vėžlio kaulinio šarvo viršutinis (nugarinis) skydas.

Karatas

karãtas [it. carato < arab. qirat < gr. keration — vamzdelinio medžio ankštis; sėklos vartotos svėrimui]: 1. ct, nesisteminis brangakmenių ir perlų masės vienetas; 1 ct = 0,2 g; 2. sen. matas aukso kiekiui lydiniuose nustatyti: grynas auksas atitinka 24 ct, I prabos lydiniai — 23 ct (23/24 gryno aukso dalis), II prabos — 18 ct, III prabos — 14 ct.

Karatė

karate [jap.], jap. savigynos be ginklo sistema ir sprt. imtynių rūšis, pagrįsta rankų ir kojų smūgiais į pažeidžiamiausias kūno vietas.

Karavadžizmas

karavadžizmas [pagal it. tapytojo M. Karavadžo Caravaggio) pavardę], XVIII a. V. Europos realistinės dailės kryptis, suformuota Karavadžo sekėjų; būdinga tematikos demokratiškumas, daiktų materialumo išryškinimas, nuoširdus tikrovės vaizdavimas.

Karavanas

karavãnas [persų k. karavan — grupė keleivių]: 1. vora nešulinių gyvulių (kupranugarių, mulų, asilų, retai arklių), kuriais per stepes ir dykumas keliaujama arba gabenami kroviniai, prekės; vilkstinė; 2. vienas po kito plaukiančių transportinių, prekybinių laivų grupė; 3*. judanti ko nors virtinė, vora.

Karavansarajus

karavansarãjus [persų k. karavansarai], Rytų šalių karavanų apsistojimo vieta; užvažiuojamieji namai.

Karavelė

karavèlė [it. caravella], aukštų bortų, 1 denio, 3—4 stiebų XII—XVII a. burlaivis.

Karbamidas

karbamidas [↗ karbo… + ↗ amidai], org. junginys CO(NH2)2, anglies rūgšties amidas; azoto trąša.