karamèlė [pranc. caramel]: 1. cukrinis (jame 70—80% cukraus) konditerijos gaminys su vaisių, uogų, pomados, likerio, riešutų, šokolado ar kt. įdaru arba be įdaro; 2. degintas cukrus, dedamas į konditerijos gaminius; 3. degintas salyklas alui dažyti.
|
||||
karamèlė [pranc. caramel]: 1. cukrinis (jame 70—80% cukraus) konditerijos gaminys su vaisių, uogų, pomados, likerio, riešutų, šokolado ar kt. įdaru arba be įdaro; 2. degintas cukrus, dedamas į konditerijos gaminius; 3. degintas salyklas alui dažyti. karantinas [it. quarantina — (apie) keturiasdešimt], med.: 1. sanitarijos priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai; 2. sanitarijos punktas patikrinti asmenims, atvykstantiems iš epidemijos apimtų vietų. karapãksas [pranc. carapace < isp. carapacho], vėžlio kaulinio šarvo viršutinis (nugarinis) skydas. karãtas [it. carato < arab. qirat < gr. keration — vamzdelinio medžio ankštis; sėklos vartotos svėrimui]: 1. ct, nesisteminis brangakmenių ir perlų masės vienetas; 1 ct = 0,2 g; 2. sen. matas aukso kiekiui lydiniuose nustatyti: grynas auksas atitinka 24 ct, I prabos lydiniai — 23 ct (23/24 gryno aukso dalis), II prabos — 18 ct, III prabos — 14 ct. karate [jap.], jap. savigynos be ginklo sistema ir sprt. imtynių rūšis, pagrįsta rankų ir kojų smūgiais į pažeidžiamiausias kūno vietas. karavadžizmas [pagal it. tapytojo M. Karavadžo Caravaggio) pavardę], XVIII a. V. Europos realistinės dailės kryptis, suformuota Karavadžo sekėjų; būdinga tematikos demokratiškumas, daiktų materialumo išryškinimas, nuoširdus tikrovės vaizdavimas. karavãnas [persų k. karavan — grupė keleivių]: 1. vora nešulinių gyvulių (kupranugarių, mulų, asilų, retai arklių), kuriais per stepes ir dykumas keliaujama arba gabenami kroviniai, prekės; vilkstinė; 2. vienas po kito plaukiančių transportinių, prekybinių laivų grupė; 3*. judanti ko nors virtinė, vora. karavansarãjus [persų k. karavansarai], Rytų šalių karavanų apsistojimo vieta; užvažiuojamieji namai. karavèlė [it. caravella], aukštų bortų, 1 denio, 3—4 stiebų XII—XVII a. burlaivis. karbamidas [↗ karbo… + ↗ amidai], org. junginys CO(NH2)2, anglies rūgšties amidas; azoto trąša. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai