Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Karbonadas

karbonãd‖as2 [isp. carbonado < lot. carbo (kilm. carbonis) — anglis], deimanto atmaina, susidariusi iš smulkių, kartais korėtų juodų arba tamsiai pilkų grūdelių; Δ vart. gręžimo antgaliams, ~o milteliai — deimantams šlifuoti.

Karbonarai

karbonãrai [it. carbonaro — anglininkas], Italijos slaptos revoliucinės organizacijos, veikusios XIX a. pradžioje, nariai; kovojo prieš svetimšalių priespaudą, dėl Italijos suvienijimo.

Karbonas

karbònas [lot. carbo (kilm. carbonis) — anglis], Žemės geol. istorijos paleozojaus eros V periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema.

Karbonatai

karbonãtai [lot. carbo (kilm. carbonis) — anglis], anglies rūgšties H2CO3 druskos, pvz., natrio Δ Na2CO3; mineralų klasė, pvz., kalcitas CaCO3, magnezitas MgCO3.

Karbonatitas

karbonatitas, uoliena, susidariusi daugiausia iš magminės kilmės karbonatų.

Karbonatizacija

karbonatizãcija, geol. karbonatų susidarymas Žemės plutoje, veikiant uolienas anglies dioksido prisotintam vandeniui arba hidroterminiams tirpalams, be to, per magmos intruzijų sąveiką su uolienomis.

Karbonilai

karbonilai [↗ karbon… + gr. hylē — medžiaga], metalų junginiai su anglies monoksidu, pvz., nikelio Δ Ni(CO)4.

Karbonitas

karbonitas [↗ karbo… + ↗ nit(roglicerinas)], sprogstamoji medžiaga iš nitroglicerino (24—30%), ruginių miltų ir salietros.

Karbonizacija

karbonizãcija [lot. carbo (kilm. carbonis) — anglis]: 1. tirpalo įsotinimas anglies dioksidu; 2. polimero suanglinimas kaitinimu.

Karbonizuoti

karbonizúoti: 1. įsotinti tirpalą anglies dioksidu; 2. didinti anglies kiekį polimere.