kariatidė [gr. Karyatis (kilm. Karyatidos) — Artemidės šventyklos, buvusios Karijose (P. Graikija), žynė], vertikali moters pavidalo atrama, laikanti perdangą; būdinga antikinei, XVII—XIX a. Europos architektūrai.
|
||||
|
karibus [Kanados pranc. caribou], Š. Amerikoje gyvenančių š. elnio Rangifer tarandus rasių bendras pavadinimas. kãriesas [lot. caries — puvėsis], kaulinio audinio irimas, pvz., dantų Δ; ėduonis. kãrija, medis Carya; savaime auga Š. Amerikoje, Kinijoje; sėklos aliejingos, kai kurių rūšių valgomos; C. pecan sukultūrinta. karikatūrà [it. caricatura < caricare — perkrauti, iškreipti]: 1. grafikos žanras; satyrinis arba humoristinis piešinys, išjuokiantis arba pašiepiantis visuomeninio gyvenimo neigiamybes, žmogaus ydas; 2*. juokingas kieno nors panašumas, originalo mėgdžiojimas; sekimas, iškraipantis originalą. karikaturiškas, juokingas, menkas. kariliòn‖as [pranc. carillon]: 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas; turi klaviatūrą, automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių ~ų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika. kario… [gr. karyon — riešutas; riešuto branduolys], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su ląstelės branduoliu. kariogãmija [↗ kario…+ ↗ …gamija], organizmų, kurie dauginasi lytiškai, lytinių ląstelių branduolių susiliejimas apvaisinimo metu. kariokinèzė [↗ kario.gr. kineēis — judėjimas], ląstelės dalijimasis, kitaip ↗ mitozė. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 16 | 
Naujausi komentarai