Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kartonažas

kartonãžas [pranc. cartonnage], smulkūs gaminiai iš kartono, pvz., įpakavimo dėžutės.

Kartoschema

kartoschemà [↗ karto… + ↗ schema], labai supaprastintas žemėlapis, rodantis tik svarbiausius reiškinio bruožus.

Kartoteka

kartotekà [↗ karto… + gr. thēkē — talpykla, dėžė]: 1. susistemintas informacijos turinčių kortelių rinkinys; 2. dėžės tokioms kortelėms laikyti.

Kartuliarijus

kartuliãrijus [lot. chartularium < charta — dokumentas, raštas], vid. amžių V. Europoje — bažn. institucijų (dažn. vienuolynų) įvairių turtinių santykių (žemėvaldos, fundacijų bažnyčioms ir vienuolynams) dokumentų nuorašų rinkinys.

Kartūnas

kartunas [lenk. kartun < vok. Kattun < arab. qutun — medvilnė], plonas drobinio pynimo medvilninis audinys, gaunamas iš išbaltinto ir nudažyto (išmarginto) mitkalio; vart. suknelėms, palaidinėms, marškiniams.

Kartušas

kartùšas [pranc. cartouche], dekoratyvinis architektūros ir dailės elementas; puošniai įrėminta skydo pavidalo plokštuma, dažn. su įkomponuotu herbu, emblema, įrašu.

Kartūzai

kartuzai [pagal lotyniškąjį Prancūzijos vietovės Šartrezo (lot. Carthusia) pavadinimą], vienuolių katalikų ordinas, benediktinų šaka; turi labai griežtas regulas; įkurtas 1084 Prancūzijoje.

Kartūzas

kartuzas [ol. kardoes], artilerijos Δ — maišelis parako užtaisui artilerijos pabūkle.

Kartuziečiai

kartuziẽčiai, vienuolių ordinas, kitaip ↗ kartūzai.

Karuka

karukà [lot. carruca], romėnų keturratis kelioninis vežimas keliolikai asmenų.