kaguliãrai [pranc. cagoulards < cagoule — gobtuvas su išpjova akims; juo apsigaubę, Δ dalyvaudavo slaptose sueigose], Prancūzijoje 1932—40 veikusios slaptos fašistų organizacijos nariai.
|
||||
kaguliãrai [pranc. cagoulards < cagoule — gobtuvas su išpjova akims; juo apsigaubę, Δ dalyvaudavo slaptose sueigose], Prancūzijoje 1932—40 veikusios slaptos fašistų organizacijos nariai. kahãlas [hebr. kahal — susirinkimas, bendruomenė], R. Europoje (XIV—XIX a.) — žydų bendruomenės savivalda ir pati bendruomenė. kahòras [pagal Prancūzijos miesto Kahoro (Cahors) pavadinimą], raudonasis aitroko skonio spirituotas desertinis vynas, gaminamas iš raudonųjų vynuogių sulčių, kurios prieš rauginimą pakaitinamos. kaimãnas [isp. caiman < karibų k.], krokodilas Caiman; gyvena Centr. ir P. Amerikos upėse, pelkėse, jūrų pakraščiuose. Káinas, Biblijos personažas — vyriausiasis Adomo ir Ievos sūnus; pirmasis žemdirbys. kainitas [vok. Kainit < gr. kainos — naujas (susidaro iš karnalito)], mineralas, dviguba magnio sulfato ir kalio chlorido druska; kalio trąša. Káino žyme, ypatingas ženklas; pagal Bibliją, juo buvo pažymėtas Kainas, vyriausiasis Adomo ir Ievos sūnus, kuris iš pavydo, kad dievas priėmė ne jo, o brolio Abelio auką, pastarąjį nužudė. kainozòjus [gr. kainos — naujas + zōē — gyvybė], Žemės geol. istorijos jauniausioji era, apimanti ir dab. epochą; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė. káizeris1 [vok. Kaiser < lot. caesar — cezaris, karalius], Šv. Romos imperijoje (962—1806) ir Vokietijoje (1871—1918) — valdovo titulas; tą titulą turėjęs asmuo. káizeris2 [pagal vok. fiziko H. Kaizerio (Kayser) pavardę], K, atvirkštinis centimetras, nesisteminis bangų skaičiaus vienetas; 1 K= 100 m-1. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai