katabolizmas [gr. katabolē — numetimas žemyn], organizmo medžiagų apykaitos dalis, kitaip ↗ disimiliacija.
|
||||
katabolizmas [gr. katabolē — numetimas žemyn], organizmo medžiagų apykaitos dalis, kitaip ↗ disimiliacija. katachrèzė [gr. katachrēsis — piktnaudžiavimas], tariamai ar iš tikrųjų logiškai nesuderinamų, prieštaringų sąvokų jungimas, atsirandantis dėl žodžio reikšmės išsiplėtimo, pvz., „mėlyni baltiniai”, klaidingos žodžio vartosenos, pvz., „pigi kaina”, arba vartojamas stilistiniais sumetimais kaip metaforos rūšis, pvz.: „Akmenys paplentėm kauks”.— S. Nėris. katadròmin‖is [gr. kata — žemyn + dromos — bėgimas], judėjimas žemyn, pvz., ~ė migracija žuvų neršto kelionės iš upių į jūras). katafálkas [pranc. catafalque < it. catafalco]: 1. laidotuvių vežimas; 2. spec. paaukštinimas karstui pastatyti. kataforèzė [kata + gr. phorēsis — nešimas], teigiamų elektringųjų koloidinių dalelių judėjimas link katodo. katafrãktai [gr. kataphraktos — šarvuotas], sen. Rytų sunkieji raiteliai, ginkluoti ilgomis ietimis. katafròntas [gr. kata — žemyn + ↗ frontas], žemyneigio slysmo atmosferos frontas, priešingas anafrontui. katagenèzė [gr. kata — prieš, žemyn + ↗ …genezė]: 1. biol. evoliucijos kryptis — regresyvus organizmų vystymasis, ppr. susijęs su perėjimu prie nejudraus arba slapto, pvz., apvalkale, gyvenimo; 2. geol. Žemės plutos nuosėdinių uolienų fiz. ir chem. kitimas žemoje temperatūroje ir žemame slėgyje. katakãlis [malajalių k. katha — pasakojimas + kali — žaidimas], klasikinių šokių stilius (mokykla) Indijoje; sieja šokį, instrumentinę muziką, pantomimą, dramą ir poeziją; atlieka vyrai; moteris vaidina jauni vyrai. katakan‖à, skiemeninio jap. rašto forma; ~os rašmenimis rašomi skoliniai iš Europos kalbų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai