kataplãzija [kata + gr. plasis — susidarymas], ląstelių diferenciacijos sumažėjimas.
|
||||
|
kataplazmà [gr. kataplassō — užtepu], šuteklis — karštas drėgnas kompresas; dažn. iš sėmenų. kataplèksija [gr. kataplēxis — išgąstis, siaubas], staigus raumenų tonuso netekimas, atsirandantis dažn. po stiprių emocijų. katapùlta [lot. catapulta < gr. katapeltēs — strėlių svaidytuvas]: 1. sen. mašina akmenims, rąstams svaidyti; 2. įtaisas lakūnui, kosmonautui iš lėktuvo, erdvėlaivio automatiškai išmesti, ištikus pavojui, baigus kosm. skrydį; 3. įrenginys, suteikiantis lėktuvui, sklandytuvui, sparnuotajai raketai startinį greitį; 4. stendas lakūnams ir kosmonautams treniruoti, kad įprastų prie smūgių perkrovų. katapultúoti [↗ katapulta], išmesti žmones arba krovinį iš lėktuvo, erdvėlaivio arba nuleidžiamojo aparato. katãrai [gr. katharos — švarus, skaistus, nekaltas], V. Europoje (daugiausia Š. Italijoje ir P. Prancūzijoje) XI—XIII a. — eretikų judėjimo dalyviai; Δ protegavo asketizmą, nuosavybę laikė nuodėme, smerkė katalikų dvasininkijos ydas, kritikavo feodalinę priespaudą; XIII a. pab.—XIV a. pr. inkvizicijos išnaikinti. kataraktà [gr. katarrhaktēs — žemyn krintantis, krioklys], akies lęšiuko drumstis. katãras [gr. katarrhoos — tekėjimas], gleivinės uždegimas, pvz., bronchų Δ (bronchitas), skrandžio Δ (gastritas). kataròbai [gr. katharos — švarus + bios — gyvenimas], vandens organizmai, pvz., upėtakiai, gyvenantys švariuose šaltuose vandenyse, turinčiuose daug ištirpusio deguonies. katarobiòntai ↗ katarobai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai