katecholaminai, pirokatechino dariniai; gamtiniai Δ (adrenalinas, noradrenalinas, dofaminas) yra nervų sistemos mediatoriai, pirmieji 2 — antinksčių hormonai; svarbūs organizmo medžiagų apykaitai, adaptacijai.
|
||||
|
katèchu: 1. akacija Acacia Catechu; 2. medžiaga, gaunama iš tos akacijos medienos; kieta, raudonai ruda; joje yra 25—55% rauginių medžiagų. katechumènas [gr. katēchumenos — išmokytas], suaugęs asmuo, kuris rengiasi krikštui. kãtedra [gr. kathedra — sėdynė]: 1. paaukštinimas, iš kurio sen. Graikijos ir Romos oratoriai sakydavo kalbas; 2. paaukštinta vieta lektoriui, dėstytojui; 3. aukštosios mokyklos padalinys, kuriam priklauso vienos ar kelių artimų disciplinų profesoriai, docentai, dėstytojai ir kiti mokslo darbuotojai; 4. krikščionių bažnyčioje — pakyla pamokslams sakyti; 5. krikščionių vyskupijos svarbiausioji bažnyčia, vyskupo bažnyčia. kategoremà [gr. katēgorēma — apibūdinimas, nurodymas], filos. žodis, turintis savarankišką reikšmę, nereikalaujantis papildymo, aiškus ir ne sakinyje.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | kategòrija [gr. katēgoria — nurodymas, apibrėžimas]: 1. svarbiausia ir bendriausia mokslo sąvoka; 2. vienas svarbiausių, bendriausių tikrovės reiškinių egzistavimo aspektų, išreikštų sąvokomis, pvz., kiekybė, kokybė, būtinumas, atsitiktinumas; 3. skyrius, grupė, laipsnis, klasė; 4. lingv. gramatinė Δ — kompleksas gram. priemonių, atliekančių tą pačią kalbinę funkciją ir sudarančių formalinę funkcinę opoziciją kitiems jų kompleksams, pvz., skaičiaus Δ, giminės Δ, laipsnio Δ, veikslo Δ, veiksmažodžio Δ, vardažodžio Δ; 5. topologijoje — dviejų rūšių elementų, pvz., topologinių erdvių ir atvaizdžių, klasė, tenkinanti tam tikrą sąlygą. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Gramatikos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 7 | Nėra komentarų | kategòrinis [gr. katēgorikos — nurodantis]: 1. susijęs su tam tikra kategorija; 2. ↗ kategoriškas. kategòriškas [gr. katēgorikos], griežtas, įsakmus, besąlyginis, būtinas, privalomas, neprieštaringas, nepakenčiantis prieštaravimų. katekizmas [gr. katēchēsis — pamokymas], glaustas krikščionių tikybos pagrindų išdėstymas; knyga, kurioje glaustai išdėstyti krikščionių tikybos pagrindai. katenòidas [lot. catena — grandinė + gr. eidos — pavidalas], paviršius, gaunamas, sukant grandininę kreivę (kreivė turi už abiejų galų pakabinto siūlo pavidalą) apie tiesę, statmeną kreivės simetrijos ašiai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai