káustin‖is [↗ kaustikas], turintis stiprių šarminių savybių; gailus, ėdus, pvz., ~ė soda — techniškasis natrio hidroksido (natrio šarmo) pavadinimas.
|
||||
káustin‖is [↗ kaustikas], turintis stiprių šarminių savybių; gailus, ėdus, pvz., ~ė soda — techniškasis natrio hidroksido (natrio šarmo) pavadinimas. kaustobiolitai [gr. kaustos — degus + ↗ bio… + ↗…litas], org. kilmės iškastinės degiosios medžiagos, pvz., anglys, nafta. káuteris [gr. kautēr — įkaitinta geležis], med. prideginimo prietaisas. kauterizãcija, med. audinių prideginimas. kautskizmas, oportunistinės socialdemokratijos srovė, gavusi pavadinimą pagal jos įkūrėjo Vokietijos socialdemokratų ir II Internacionalo lyderio ir teoretiko K. Kautskio (Kautsky) pavardę. kauzálgija [gr. kausis — deginimas + algos — skausmas], deginantys skausmai, kylantys dėl periferinių nervų pažeidimo. kauzãlinis ↗ kauzalus. kauzalizmas [lot. causalis — priežastinis] ↗ determinizmas. kauzalùs [lot. causalis — priežastinis], priežastinis, priežastingai sąlygotas. kauzatỹvas [lot. causativus — priežastinis], lingv. veiksmažodžio forma, reiškianti, kad subjektas ne pats veikia, o verčia atlikti veiksmą, pvz., gr. „phobeō” (priverčiu bijoti, baidau) — „phebomai” (bijau). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai