Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kaverninis

kavèrninis [↗ kaverna], akytas, turintis ertmių.

Kavernometras

kavernomètr‖as [caverna + ↗ …metras], prietaisas gręžinio skersmens kitimui matuoti: fiksuojamas į gręžinio sieneles įremtų ~o kojų padėties kitimas, kurį perduoda varžinis daviklis (varžinis Δ), arba matuojamas laikas, per kurį ultragarso impulsas nueina atstumą siųstuvas — gręžinio sienelė — imtuvas (ultragarsinis Δ).

Kavitacija

kavitãcija [lot. cavitas — tuštuma], garų ar dujų burbuliukų susidarymas skystyje.

Kazačiokas

kazačiòkas, ukr. liaudies šokis; šokamas ir rusų, baltarusių; muz. metras 2/4, tempas greitas; šoka grupė; sustojusi ratu, žvaigždute, arba pora.

Kazakinas

kazakinas [rus. kazakin], viršutinis drabužis iš milo, per juosmenį įdurtas, viršutinė dalis prigludusi prie kūno, apatinė (nugaros pusėje) su paraukimais, išplatinta; XIX a.—XX a. pr. dėvėtas rytų slavų tautų.

Kazeinas

kazeinas [lot. caseus (kilm. casei) — sūris], sudėtinis pieno baltymas, fosfoproteidas; balti beskoniai ir bekvapiai milteliai; jame yra visų žmogaus organizmui reikalingų aminorūgščių.

Kazematas

kazemãtas [pranc. casemate < it. casamatta]: 1. atspari gynybinio statinio patalpa, sauganti nuo sviedinių ir bombų; 2. šarvuota patalpa laive patrankai, sviediniams laikyti, žmonėms apsaugoti; plačiai naudota XIX a. II pusėje ir XX a. pradžioje; 3. tvirtovės patalpa; naud. kaip kalėjimas.

Kazino

kazinò [pranc. casino < it. casino — namelis]: 1. lošimo namai; 2. restoranas su įv. pramogomis.

Kazis

kãzis, musulmonų teisėjas, kitaip ↗ kadis.

Kazokas

kazõkas [rus. kazak]: 1. XIV—XVII a. Rusų valstybės pakraščių laisvose žemėse apsigyvenęs laisvas žmogus arba pabėgėlis, t. p. asmuo, tarnavęs kariuomenėje valstybės pakraščiuose (tarnybinis Δ); asmuo, priklausęs kariniam kazokų luomui (XVIII—XX a. pr.); 2. didiko dvaro tarnas; 3. liaudies šokis kitaip ↗ kazačiokas.