kazuãlinis ↗ kazualus.
|
||||
|
kazualizmas [↗ kazualus], antikinėje pasaulėžiūroje — įsitikinimas, kad pasaulio įvykius lemia atsitiktinumas; tikėjimas atsitiktinumu. kazualùs [lot. casualis < casus — atsitikimas], atsitiktinis, kurio negalima apibendrinti. kazuãras [malaj. kasuari], strutis Casuarius casuarius; gyvena Australijoje, N. Gvinėjoje ir gretimose salose; masė iki 80 kg, aukštis apie 150 cm. kazuistas, žmogus, gerai permanęs kazuistiką, įgudęs įrodinėti klaidingus arba abejotinus teiginius; priekabių ieškotojas. kazuistika [pranc. casuistique < lot. casus — atvejis, atsitikimas]: 1. teismo bylų tam tikrų pavyzdžių nagrinėjimas teisės normų taikymo požiūriu; 2. scholastinėje teologijoje ir vidurinių amžių teisės moksle — bendrų dogminių teiginių taikymas spec. atvejams (kazusams); 3. klaidingų arba abejotinų teiginių miklus įrodinėjimas, gudravimas ginče, teisinės suktybės; 4. med. keleto ligonių, sergančių reta, neįprasta liga, ligos simptomų stebėjimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | kazuistinis, susijęs su kazuistika, suktas, painus; pvz., Δ atvejis (susirgimas retai pasitaikančia liga). kãzusas [lot. casus]: 1. atsitikimas, atvejis, tam tikras faktas; 2. teis. veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo); 3. sudėtingas, keblus, painus atvejis, atsitikimas; paini byla. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Teisės terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 23 | Nėra komentarų | kazusinis [↗ kazusas], sudėtingas, keblus, painus. kèbas [angl. cab], vienkinkis dviratis vežimas su trišoniu kėbulu ir aukšta pasoste vežikui kėbulo užpakalyje. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai