keratinas [gr. keratinos — raginis, rago], fibrilinis baltymas, kurio yra stuburinių gyvūnų epidermio raginiame sluoksnyje, plaukuose, vilnose, plunksnose, žvynuose, naguose, raguose, kanopose.
|
||||
keratinas [gr. keratinos — raginis, rago], fibrilinis baltymas, kurio yra stuburinių gyvūnų epidermio raginiame sluoksnyje, plaukuose, vilnose, plunksnose, žvynuose, naguose, raguose, kanopose. keratitas [gr. keras (kilm. keratos) — ragas], akies ragenos uždegimas. keratomà [gr. keras (kilm. keratos) — ragas], panašus į naviką odos epidermio raginio sluoksnio sustorėjimas. keratomikòzė [keras (kilm. keratos) + gr. mykēs — grybas], akies ragenos grybinė liga. keratoplãstika [keras (kilm. keratos) + gr. plastikē — lipdyba], plastinė akių operacija, per kurią atitaisoma ragena. keratòzė [gr. keros (kilm. keratos) — ragas], med.: 1. audinio ragėjimas; 2. odos liga, kuriai būdingas epidermio raginio sluoksnio storėjimas. kelingas [angl. curling], sprt. žaidimas: ledu paleista kuoka (diskas su rankenėle) stengiamasi pataikyti į taikinį (nubrėžtą ant ledo). kèrm‖a [angl. k(inetic) e(nergy) r(eleased in) ma(tter) —išlaisvinta medžiagos kinetinė energija], netiesiogiai jonizuojančių elektromagnetinių spindulių arba dalelių medžiagos masės vieneto sukurtų dalelių pradinė kinetinė energija; ~os vienetas J/kg. kermètai [angl. cermets < ceramic metals], metalo keramika — labai kietos, kaitrai atsparios medžiagos, sukepintos iš metalo miltelių ir nemetališkų priedų. kèrnas [vok. Kern — šerdis]: 1. koloniniu gręžimu išgręžtas cilindrinis uolienos stulpelis, iš kurio nustatomos jos savybės; 2. astr. galaktikos branduolio centr. dalis, turinti daugiausia žvaigždžių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai