kiángas [tibetiečių k. rkijang], arklys Equus hemionus kiang; gyvena Centr. Azijos (Kašmyro, Ladako, Tibeto) kalnų priekalniuose.
|
||||
|
kianit‖as [gr. kyanos — žydras], mineralas, polimorfinis aliumosilikatas; iš ~o daromi rūgštims ir kaitrai atsparūs gaminiai; pusbrangis akmuo. kiántis [it. chianti], raudonas vynas, gaminamas Italijoje, Kiančio kalnų apylinkėse; silpnas, truputį aitraus skonio. kiarizas [< tiurkų k.], V. Azijoje ir Užkaukazėje — požeminis įrenginys (vandens surinkimo galerijos su šuliniais ir nuvedamaisiais kanalais) gruntiniam vandeniui rinkti ir tiekti į paviršių. kiaroskùro [it. chiaroscuro — šviesšešėlis], medžio raižinių technika: piešiniui, spalvai, tonams ir pustoniams raižomos atskiros plokštės, iš kurių daromas 1 atspaudas. Kibèlė (gr. Kybelē), sen. frygų deivė; gamtos jėgų įsikūnijimas. kibernètika [gr. kybernētikē (technē) — valdymo menas], mokslas, tiriantis įv. sistemų bendruosius valdymo procesus, kurie vyksta, renkant, perduodant, laikant ir perdirbant informaciją. kibitkà [rus.< tiurkų k.< arab. kubbat — skliautas, kupolas]: 1. Centr. ir Vid. Azijos klajoklių kupolo pavidalo kilnojamas gyv. būstas su ratais arba pavažomis; 2. dengtas vienkinkis keturratis vežimas arba rogės aukštu ir plačiu priekiu; vartotas XIX a.—XX a. pradžioje Rusijoje. kibucas [hebr. qibbus — susibūrimas], Izraelyje — ž. ū. artelė. kičas [vok. Kitsch], pretenzingas, nemeniškas, neskoningas kūrinys. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 4 | 
Naujausi komentarai