kinas2 [< gr.]: 1. meno šaka, grindžiama judamo filmuoto vaizdo ir garso (kalbos, muzikos, triukšmo) sinteze; 2. kultūros ir ūkio šaka, kitaip ↗ kinematografija; 3. pastatas, kuriame demonstruojami kino filmai, kino teatras.
|
||||
kinas2 [< gr.]: 1. meno šaka, grindžiama judamo filmuoto vaizdo ir garso (kalbos, muzikos, triukšmo) sinteze; 2. kultūros ir ūkio šaka, kitaip ↗ kinematografija; 3. pastatas, kuriame demonstruojami kino filmai, kino teatras. kindãras, Albanijos piniginio vieneto leko šimtoji dalis. kinem‖à [gr. kinēma — judėjimas], lingv. artikuliacinis skiriamasis požymis, vieno kalbos padargo darbas, tariant garsą, pvz., „m” sudaro trys ~os: lūpinė, gomurinė ir nosinė. kinemãtika [gr. kinēma (kilm. kinēmatos) — judėjimas], mokslas, tiriantis taškų arba kūnų judėjimo trajektorijas, greičius, pagreičius, judesį atskaitos sistemos atžvilgiu. kinematogrãfas [kinēma (kilm. kinēmatos) + ↗ …grafas]: 1. pirmieji aparatai judančių objektų nuotraukoms gaminti ir judantiems paveikslams rodyti ekrane; ankstyvasis ↗ kinas2; 2. ↗ kinematografija. kinematogrãfija [kinēma (kilm. kinēmatos) + ↗ …grafija], kultūros ir ūkio veiklos šaka, apimanti kino filmų kūrimą, demonstravimą, kino pramonę, kinofikavimą, kino specialistų rengimą. kinèsė [hebr. keneset], karaimų kulto pastatas. kineskòpas [gr. kinēsis — judėjimas + ↗ …skopas], elektroninis vamzdis elektriniams signalams versti optiniais; vart. televizijoje, skaičiavimo technikoje. kinestèzija [kinēsis + gr. aisthēsis — pojūtis, jutimas], kūno dalių padėties ir judėjimo krypties jutimas. kinètika [gr. kinētikos — judinamasis, varomasis], mokslas, tiriantis jėgų veikiamų kūnų pusiausvyrą ir judėjimą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai