Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kinas

kinas2 [< gr.]: 1. meno šaka, grindžiama judamo filmuoto vaizdo ir garso (kalbos, muzikos, triukšmo) sinteze; 2. kultūros ir ūkio šaka, kitaip ↗ kinematografija; 3. pastatas, kuriame demonstruojami kino filmai, kino teatras.

Kindaras

kindãras, Albanijos piniginio vieneto leko šimtoji dalis.

Kinema

kinem‖à [gr. kinēma — judėjimas], lingv. artikuliacinis skiriamasis požymis, vieno kalbos padargo darbas, tariant garsą, pvz., „m” sudaro trys ~os: lūpinė, gomurinė ir nosinė.

Kinematika

kinemãtika [gr. kinēma (kilm. kinēmatos) — judėjimas], mokslas, tiriantis taškų arba kūnų judėjimo trajektorijas, greičius, pagreičius, judesį atskaitos sistemos atžvilgiu.

Kinematografas

kinematogrãfas [kinēma (kilm. kinēmatos) + ↗ …grafas]: 1. pirmieji aparatai judančių objektų nuotraukoms gaminti ir judantiems paveikslams rodyti ekrane; ankstyvasis ↗ kinas2; 2. ↗ kinematografija.

Kinematografija

kinematogrãfija [kinēma (kilm. kinēmatos) + ↗ …grafija], kultūros ir ūkio veiklos šaka, apimanti kino filmų kūrimą, demonstravimą, kino pramonę, kinofikavimą, kino specialistų rengimą.

Kinesė

kinèsė [hebr. keneset], karaimų kulto pastatas.

Kineskopas

kineskòpas [gr. kinēsis — judėjimas + ↗ …skopas], elektroninis vamzdis elektriniams signalams versti optiniais; vart. televizijoje, skaičiavimo technikoje.

Kinestezija

kinestèzija [kinēsis + gr. aisthēsis — pojūtis, jutimas], kūno dalių padėties ir judėjimo krypties jutimas.

Kinetika

kinètika [gr. kinētikos — judinamasis, varomasis], mokslas, tiriantis jėgų veikiamų kūnų pusiausvyrą ir judėjimą.