K | Terminai.lt

Kinetinis

kinètinis [gr. kinētikos], sukeliantis judėjimą, susijęs su judėjimu, judesiu, pvz., Δ momentas (judesio kiekio momentas).

kinetizm‖as [gr. kinētos — judrus, judantis], XX a. modernistinės dailės kryptis; ~ o kūriniai (dažn. abstrakcionistiniai) — sudėtingos judančios konstrukcijos, kuriančios šviesų, spalvų ir garsų efektus.

Kinetoskopas

kinetoskòpas [kinētos + ↗ …skopas], aparatas greitai kintantiems fot. atvaizdams stebėti, kad susidarytų fotografuotų daiktų judėjimo įspūdis; vienas kinematografijos aparatų pirmtakų.

Kinetostatika

kinetostãtika [kinētos + ↗ statika], mokslas, tiriantis mech. sistemų judėjimo ir jas veikiančių jėgų ryšį statikos metodais.

Kinetozė

kinetòzė [gr. kinētos — judantis], liga, kurią sukelia pasyvūs judesiai, pvz., jūrų liga.

Kineziterapija

kineziterãpija [gr. kinēsis — judėjimas + ↗ terapija], gydymas judėjimu, judesiu (fiz. pratimais, gydomąja gimnastika, masažu).

Kingstonas

kingstònas [angl. kingston], vožtuvas povandeninėje laivo dalyje užbortiniam vandeniui įleisti.

Kinikai

kinikai [gr. kynikoi], viena sokratiškųjų filos. mokyklų, gyvavusi V ar IV a. pr. m. e.—IV m. e. a.; aukščiausia dorybe laikė gyvenimą, atitinkantį prigimtį.

Kininas

kininas [gr. kineō — judinu]: 1. org. junginys, kitaip ↗ citokininas; 3. biologiškai aktyvi medžiaga, susidaranti kraujyje.

Kinkanas

kinkãnas [< kinų k.], vaismedis arba vaiskrūmis Fortunella; vaisiai panašūs į citrinas; auginamas P. Europoje, Centr. ir R. Azijoje, JAV.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z