Kipridė (gr. Kypris), vienas sen. graikų deivės Afroditės, gimusios Kipro saloje, vardų.
|
||||
Kipridė (gr. Kypris), vienas sen. graikų deivės Afroditės, gimusios Kipro saloje, vardų. kipu [kečujų k. quipu — mazgas], mazginis raštas, vartotas P. Amerikos indėnų, daugiausia inkų; iki šiol kečujų vart. skaičiams žymėti: stora virvė arba pagalys, prie kurio priraišiota įvairiaspalvių virvelių su mazgeliais. kirasà [pranc. cuirasse < cuir — oda], diržais susegami nugaros ir krūtinės šarvai. kirasỹrai [vok. Kürassier (vns.) < pranc. cuirassier (vns.)], sunkioji kavalerija, kurios raiteliai dėvėjo kirasas. kirėnáikai, sen. graikų filos. mokykla, skelbusi žinių reliatyvumą, hedonistinės etikos principus; įkūrė Aristipas Kirėnietis (Aristippos Kyrēnaikos; apie 435—355 pr. m. e.). kirėniẽčiai ↗ kirėnaikai. kirilica, viena iš 2 seniausių slavų abėcėlių (manoma, kad sukurta IX a. pab. P. Bulgarijoje gr. rašto pagrindu); pavadinimą gavo iš slavų švietėjo Kirilo vardo. Kirkė (gr. Kirkē), sen. graikų mitologijoje — burtininkė, Ajajos salos valdovė; į šią salą buvo nublokštas Odisėjas ir jo palydovai; pastaruosius Δ pavertė kiaulėmis. kiršas, Saudo Arabijos piniginio vieneto rialo dvidešimtoji dalis. kišlãkas [< tiurkų k.]: 1. tadžikų ir uzbekų kaimo tipo gyvenvietė; 2. Tadžikijos TSR ir dalies Uzbekijos TSR mažiausias adm. terit. vienetas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai