kismètas [turkų k. kismet < arab.], islamo religijoje — likimas, skirtas kiekvienam žmogui.
|
||||
kismètas [turkų k. kismet < arab.], islamo religijoje — likimas, skirtas kiekvienam žmogui. kišmišas [< tiurkų k.]: 1. vynuogių veislės, duodančios smulkius vaisius (uogas) be kauliukų; 2. tų vynuogių vaisiai ir iš jų gaminamos razinos. kitarà [gr. kithara], sen. graikų styginis muz. instrumentas; lyros tipo; iš pradžių turėjo 4, VII a. pr. m. e. — 7, vėliau — 18 stygų; skambinta plektru. kitaristas [gr. kitharistēs], sen. graikų muzikos ir poezijos mokytojas. kitelis [vok. Kittel], kariško sukirpimo uniforminis švarkas. kiulòtai [pranc. culotte], trumpos kelnės, dėvėtos Prancūzijos bajorų iki XIX a. pradžios. kiure [pranc. curé < lot. curo — rūpinuosi], Prancūzijoje, Belgijoje ir kai kuriose kt. šalyse — katalikų parapijos klebonas. kiùris [pagal pranc. mokslininkų M. ir P. Kiuri (Curie) pavardę]: 1. radioaktyvus dirbtinis chem. elementas Cm, atom. Nr. 96; blizgantis metalas; 2. Ci, nesisteminis radioaktyviojo izotopo aktyvumo vienetas; 1 Ci = 3,7 • 1010Bq (bekerelių). kiuriterãpija [↗ kiuris + ↗ terapija], psn. radžio naudojimas gydymui. kiuvelãžas [pranc. cuvelage]: 1. šachtos kasimas per dribsmėlį, apsaugant ją nuo vandens metaliniais žiedais, kurie varžtais sujungiami į 1 vamzdį; 2. vandens nepraleidžiantis metalinis cilindrinis kasinio tvirtinimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai