Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kismetas

kismètas [turkų k. kismet < arab.], islamo religijoje — likimas, skirtas kiekvienam žmogui.

Kišmišas

kišmišas [< tiurkų k.]: 1. vynuogių veislės, duodančios smulkius vaisius (uogas) be kauliukų; 2. tų vynuogių vaisiai ir iš jų gaminamos razinos.

Kitara

kitarà [gr. kithara], sen. graikų styginis muz. instrumentas; lyros tipo; iš pradžių turėjo 4, VII a. pr. m. e. — 7, vėliau — 18 stygų; skambinta plektru.

Kitaristas

kitaristas [gr. kitharistēs], sen. graikų muzikos ir poezijos mokytojas.

Kitelis

kitelis [vok. Kittel], kariško sukirpimo uniforminis švarkas.

Kiulotai

kiulòtai [pranc. culotte], trumpos kelnės, dėvėtos Prancūzijos bajorų iki XIX a. pradžios.

Kiurė

kiure [pranc. curé < lot. curo — rūpinuosi], Prancūzijoje, Belgijoje ir kai kuriose kt. šalyse — katalikų parapijos klebonas.

Kiuris

kiùris [pagal pranc. mokslininkų M. ir P. Kiuri (Curie) pavardę]: 1. radioaktyvus dirbtinis chem. elementas Cm, atom. Nr. 96; blizgantis metalas; 2. Ci, nesisteminis radioaktyviojo izotopo aktyvumo vienetas; 1 Ci = 3,7 • 1010Bq (bekerelių).

Kiuriterapija

kiuriterãpija [↗ kiuris + ↗ terapija], psn. radžio naudojimas gydymui.

Kiuvelažas

kiuvelãžas [pranc. cuvelage]: 1. šachtos kasimas per dribsmėlį, apsaugant ją nuo vandens metaliniais žiedais, kurie varžtais sujungiami į 1 vamzdį; 2. vandens nepraleidžiantis metalinis cilindrinis kasinio tvirtinimas.