Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Klaka

klakà [pranc. claque], samdytų žiūrovų grupė, triukšmingai girianti arba peikianti spektaklį, artisto pasirodymą.

Klakeris

klãkeris [pranc. claqueur], klakos dalyvis.

Klaksonas

klãksonas [angl. klaxon], garsinis automobilio arba motociklo signalas.

Klanas

klãnas [angl. clan < keltų k.]: 1. airių, škotų, valų giminė; 2. kraujo giminyste susijusių žmonių grupė; 3. bendrų interesų, išvien veikianti žmonių grupė.

Klarkas

klárkas [pagal JAV geochemiko F. V. Klarko (Clarke) pavardę], geochemijoje — skaičius, reiškiantis vidutinį chem. elemento kiekį (masės arba atomų skaičiaus procentais) kosminėje arba geocheminėje sistemoje (dažn. Žemės plutoje).

Klarnetas

klarnètas [it. clarinetto < lot. clarus — aiškus], medinis pučiamasis muz. instrumentas, turintis cilindrinį liemenį su skylutėmis ir vožtuvėliais ir snapo pavidalo pūstuką su liežuvėliu.

Klasė

klãsė [lot. classis — grupė, skyrius], bendrų požymių turinčių objektų visuma; pagal tam tikrus kokybės požymius išskirtų objektų grupė: 1. socialinė grupė, kuri skiriasi pagal vietą istoriškai apibrėžtoje visuomeninės gamybos sistemoje, pagal santykį su gamybos priemonėmis, pagal vaidmenį visuomeninėje darbo organizacijoje, pagal visuomeninio turto dalies įgijimo būdus ir dydį; 2. biol. sistematinė kategorija (taksonas), apimanti gyvūnų giminingus būrius arba augalų eiles; 3. aritmetikoje — trijų gretimų skaičiaus skirsnių grupė, pvz., vienetų Δ, tūkstančių Δ; 4. klasifikacinės bendrovės laivui suteikiama kategorija; 5. keleivinių vagonų, laivų kajučių komfortiškumo kategorija; 6. lingv. kai kurių kalbų (daugiausia afrikiečių) žodžių grupė, išskiriama pagal reiškiamus daiktus, reiškinius ar asmenis, pvz., skaičių Δ, veikiančio asmens Δ; 7. lingv. indoeuropiečių kalbų veiksmažodžiai, kurių esamojo laiko kamienai sudaromi tuo pačiu būdu; 8. pastovi vienodo amžiaus pradinės ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos mokinių grupė, einanti tą pačią mokymo programą; 9. kai kurių spec. mokyklų, pvz., konservatorijos, dėstomasis dalykas (fortepijono Δ, smuiko Δ).

Klasicistas

klasicistas, klasicizmo krypties, stiliaus kūrinių autorius.

Klasicistinis

klasicistinis, susijęs su klasicizmu, būdingas klasicizmui.

Klasicizmas

klasicizm‖as [lot. classicus — pavyzdinis], XVII a.— XIX a. I pusės Europos ir Š. Amerikos meno kryptis; šio laikotarpio dailės ir architektūros stilius; ~ui būdinga racionalumas, idealios harmonijos, tobulumo, absoliutaus grožio, universalios tiesos siekimas, antikos ir renesanso meno principų laikymasis.