Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Klasifikacija

klasifikãcija [↗ klasė + lot. facio—darau], objektų skirstymas į klases (skyrius, grupes) pagal bendrus požymius.

Klasifikatorius

klasifikãtorius: 1. klasifikuojantis, klasifikaciją darantis asmuo; 2. ksb. aparatas, rūšiuojantis susmulkintą rūdą, anglis ar kt. medžiagas.

Klasifikuoti

klasifikúoti [↗ klasifikacija], skirstyti objektus į klases (skyrius, grupes) pagal jų bendrus požymius.

Klasika

klãsika [lot. classicus — pirmaklasis, pavyzdinis]: 1. sen. graikų meno laikotarpis (V a.— IV a. pr. m. e. II pusė); 2. reikšmingi, labai meniški kūriniai, turėję įtakos visai tam tikros epochos ar šalies kultūrai.

Klasikas

klãsikas [↗ klasika]: 1. graikų ir lotynų kalbų, antikinės literatūros specialistas ar tuos dalykus studijuojantis studentas; 2. labai reikšmingų, visų pripažintų, pavyzdinių literatūros ar kitos meno šakos kūrinių autorius (renesanso, klasicizmo laikais — tik žymus antikos autorius); 3. ↗ klasicistas.

Klasikinis

klasikin‖is [↗ klasika]: 1. priklausantis sen. graikų ir romėnų kultūrai, pvz., ~ė literatūra, ~ė filologija; 2. tobulas, pavyzdinis; sukurtas kurios nors tautos kultūros suklestėjimo laikotarpiu; sukurtas klasiko; geriausiai, fundamentaliai ištirtas kurios nors mokslo šakos pradininkų; 3. ↗ klasicistinis.

Klasteris

klãsteris [angl. cluster — grupelė; kekė]: 1. artimų ar gretimų muz. garsaeilio garsų sąskambis; 2. fiz. kekė, pvz., molekulių Δ (molekulių grupė, nesąveikaujanti su kita gretima tos pačios rūšies molekulių grupe).

Klastinis

klãstin‖is [gr. klastos — sudaužytas], geol. nuotrupinis, pvz., ~ės uolienos (nuosėdinės uolienos, susidedančios iš senesnių uolienų nuotrupų).

Klatratai

klatrãtai [lot. clatratus — užtvertas grotomis], chem. junginiai, susidarantys vienos medžiagos molekulėms užpildžius kitos medžiagos molekulių tuštumas.

Klauzijus

kláuzijus [pagal vok. fiziko R. J. Klauzijaus (Clausius) pavardę], Cl, nesisteminis entropijos vienetas; 1 Cl= 1 cal/°C = 4,1868 J/K (džaulio kelvinui).